Tai trečiadienį žurnalistams Seime pranešė komisijos pirmininkas Linas Slušnys. Jis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetos nariams aiškino, kodėl dienraščiai „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“ anksčiau buvo priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Pasak L.Slušnio, „Vakaro žinių“ atveju atsižvelgta į tai, kad tik trys laikraščio rašiniai pripažinti neetiškais. Tuo metu „Respublikos“ atveju komisija per metus nustatė vienuolika pažeidimų, „Lietuvos ryto“ - devynis.
„Dėl „Vakaro žinių“ tik trys sprendimai yra. Mes į tai reaguojame labai jautriai, vienas iš rašinių komisijos nariams sukėlė abejonių dėl laiko. Laikas jau praėjęs, skundas daugiau kaip po metų. Redaktoriaus argumentas, matyt, buvo išgirstas“, - sakė ŽLEK vadovas.
Komisija žiniasklaidos priemonių priskyrimą neetiškų kategorijai svarsto, jei per metus yra padaromi trys ir daugiau pažeidimų.
Neetiškomis pripažintos žiniasklaidos priemonės netenka pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams taikomas 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių.
Be to, neetiškos žiniasklaidos priemonės netenka teisės gauti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramą ir valstybės užsakymus dėl viešinimo.
„Galbūt proporcingumo principas yra neapgalvotas, bet tai ne nuo mūsų priklauso“, - trečiadienį sakė L.Slušnys.
Jis atkreipė dėmesį, kad paprastai per metus ŽLEK 85-90 proc. skundų atmeta, kaip netenkintinus.