Jo redaktorė Galina Timčenko jau buvo atleista ir I. Azaras sako, kad ją atleido per jį, dėl jo interviu jų interneto svetainei Lenta.ru su Ukrainos kraštutinių dešiniųjų grupės „Pravyj sektor“ (Dešinysis arba teisusis sektorius) lyderiu.
Lenta.ru žurnalistai sako, kad G. Timčenko, kuri 10 metų vadovavo vienai iš nedaugelio žiniasklaidos organizacijų, siūlančių alternatyvą valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai, atleidimas rodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas vis tvirčiau ima naujienas į savo rankas.
Didėjant Ukrainos krizei, tos naujienos įgavo sovietinių laikų propagandos atspalvį, laidų vedėjai ir žurnalistai savo pranešimuose vis pamini tai, ką vadina kai kurių ukrainiečių bendradarbiavimu su naciais Antrojo pasaulinio karo metais.
„Manau, kad bandžiau objektyviai parodyti abi (konfliktuojančias) šalis Ukrainoje, bet kai Rusijos kariai nuėjo į Krymą, – žinoma, neoficialiai, bet mes žinome, kad jie yra ten, – tendencija buvo oficialios propagandos“, – sakė I. Azaras.
„Bet kokia kita nuomonė ir su tavimi elgiamasi taip, tarsi būtum priešas“, – sakė jis telefonu iš Lvovo Vakarų Ukrainoje, kur dirba.
Nevaržomą 10-ąjį dešimtmetį Rusijos žiniasklaida kritikuodavo visus ir viską, tarp jų – Kremlių. Per 14 V. Putino valdymo metų beveik visi vis labiau ėmė laikytis oficialiosios linijos.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neigė, kad vykdoma kokia nors kampanijai kritiškai žiniasklaidai nutildyti. „Tai standartiniai kaltinimai, kurių mums jau nusibodo klausytis“, – sakė jis.
I. Azaro interviu su „Pravyj sektor“ lyderiu Andrijumi Tarasenka buvo paskelbtas pirmadienį. Trečiadienį ryte Rusijos telekomunikacijų priežiūros institucija jau buvo perspėjusi Lenta.ru, kad Rusijoje yra uždraustas „ekstremistinės“ medžiagos skelbimas.
Iki trečiadienio vakaro G. Timčenko iš milijardieriaus Aleksandro Mamuto, Lenta.ru motininės kompanijos „Afiša-Rambler-SUP“ savininko, sužinojo, kad buvo pakeista.
Daugiau kaip 80 Lenta.ru darbuotojų pasirašė laišką, kuriame sakoma, kad jos atleidimas yra Kremliaus spaudimo rezultatas, bet D. Peskovas tai pavadino neįmanomu dalyku.
„Lenta.ru yra privatus leidinys. Sprendimus priima jo savininkas, todėl visiškai nepriimtina čia dėl ko nors kaltinti Kremlių“, – sakė jis.
A. Tarasenka ir „Pravyj sektor“ lyderiai neigia, kad yra „neofašistai“, kaip juos vadina Maskva, bet vien interviu su jais pakako, kad Lenta.ru atsidurtų bėdoje.
„Tame interviu nebuvo nieko bauginama. Iš tiesų, jis turbūt parodė, kad jie iš tikrųjų yra fašistai“, – sakė I. Azaras, turėdamas omenyje Maskvos poziciją, kad įvykiams Ukrainoje, kur nušalinus prorusišką prezidentą buvo suformuota nauja, provakarietiška vyriausybė, vadovauja „ekstremistai ir fašistai“.
I. Azaras, kaip ir daugelis kitų Rusijos žurnalistų, svarsto galimybes ieškotis darbo kitur. Galbūt Ukraina būtų geresnis statymas, sako jis ir tai, kas nutiko Lenta.ru, vadina antra išpuolių prieš žiniasklaidą banga nuo praėjusių metų.
Antrasis pasaulinis karas
Dauguma žurnalistų Rusijoje priprato prie redaktorių karuselės, kai V. Putinas mažiau nei prieš dvejus metus grįžo į Kremlių trečiai kadencijai prezidento poste.
Kai kam tai nerūpi. Ukraina tapo vienijančiu šūkiu daugeliui rusų, kurie sutinka su V. Putinu, kad bandymai išskirti „broliškas valstybes“ turi būti sustabdyti.
Jie sako, kad „ekstremistai“ diktuoja įvykius Kijeve ir yra pasiryžę pakenkti rusakalbiams Pietiniame Krymo regione ir Rytų Ukrainoje.
Tai, kad Krymą užėmė Rusijos pajėgos – nors V. Putinas sako, kad tai yra vietos savigynos pajėgos, – sveikino daugelis rusų ir pritarimas prezidento darbui šoktelėjo virš 70 procentų.
Vakarai, kurie išjuokė V. Putino neigimus, yra vaizduojami kaip veidmainiški ekstremistų rėmėjai, negalintys pripažinti glaudžių istorinių ryšių tarp Rusijos ir Ukrainos.
Rusijos pareigūnams pradedant vartoti sovietinių laikų retoriką santykiams, kurie yra pablogėję labiausiai nuo pat Šaltojo karo, apibūdinti, Rusijos komentatoriai akcentuoja supratimo prarają.
„Vakarai niekada mūsų nesupras ir žinote, kodėl? Dėl Antrojo pasaulinio karo“, - sakė rytinės radijo laidos vedėjas Vladimiras Solovjovas.
Nors kai kas perėmė naująjį karingą toną, kitiems valstybinių žiniasklaidos kompanijų darbuotojams sunku ją pakelti.
„Tai grynas, paprasčiausias ir absoliutus melas – tai, ką jie pasakoja apie vadinamąsias provokacijas prieš rusus Rytų Ukrainoje“, - sakė vienas nusivylęs darbuotojas vienoje valstybinėje televizijoje, kuris pridūrė, kad bosas kompanijos vidaus politiką išaiškino laiške.
Sukalbama žiniasklaida
Dažniausiai bosams nereikia kištis, o Kremliui nereikia duoti įsakymų per savaitinius susitikimus su Rusijos žiniasklaidos redaktoriais.
Žiniasklaidos priemonių savininkai puikiai supranta valdžios ir žiūrovų nuotaikų pasikeitimus.
„Galbūt (Lenta.ru savininkas) Mamutas visai ir nereagavo į Kremliaus nuomonę ar prezidento administracijos skambučius. Galbūt jis susitelkęs į reitingus, į skaitytojų nuomonę, nes visuomenės nuotaikos yra aiškios“, - sakė interneto televizijos „Den“ („Diena“) vyriausiasis redaktorius Andrejus Fefelovas.
Su A. Mamutu, kurio turtą žurnalas „Forbes“ vertina 2,3 mlrd. dolerių, susisiekti nepavyko.
A.Mamuto, valdančio tik Lenta.ru ir internetinį laikraštį Gazeta.ru, interesai žiniasklaidos sektoriuje yra visai maži, lyginant su tos rinkos didžiausio magnato Jurijaus Kovalčiuko - artimo V. Putino draugo - ambicijomis.
Jis netiesiogiai kontroliuoja dalį akcijų didžiausioje Rusijos žiniasklaidos holdingo bendrovėje „Gazprom Media“, taip pat bendrovėje „National Media Group“.
Tačiau netgi valstybės valdomi žiniasklaidos kanalai - pavyzdžiui, pagrindinė valstybinė naujienų agentūra - neapsaugoti nuo pastangų įvesti absoliutų diktatą.
V. Putinas praeitų metų pabaigoje išformavo naujienų agentūrą „RIA Novosti“ ir pakeitė ją nauja organizacija, vadovaujama Dmitrijaus Kiseliovo, pagarsėjusio kontraversiškais pareiškimais - pavyzdžiui, kad homoseksualių asmenų organai neturėtų būti naudojami transplantacijoms. Naujasis vadovas sako, kad jo organizacija atkurs „sąžiningą požiūrį į Rusiją - kaip į svarbią pasaulyje šalį“.
Išlikusios nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės patiria didžiulį spaudimą. Televizijos ir interneto transliuotojas „Dožd“ („Lietus“) anksčiau šiais metais buvo pašalintas iš eterio pagrindinių šalies retransliuotojų tinklų. „Dožd“ vadovė Natalija Sindejeva pareiškė, kad tas žingsnis yra cenzūra.
Didžiausio Rusijos socialinio tinklo „VKontakte“ įkūrėjas Pavelas Durovas sausį nurodė pardavęs jo akcijas vienam verslo magnato Ališero Usmanovo partneriui. Tokiu būdu buvo užtikrintas Kremliaus sąjungininko dominavimas tinkle, kuriame 2011 metais buvo skelbiami pranešimai apie planuojamus protestus prieš V. Putiną.
G. Timčenko buvo atleista panašiai, kaip savaitraščio „Kommersant-Vlast“ redaktorius Maksimas Kovalskis, išlėkęs iš darbo po to, kai jo leidinys 2011-ųjų gruodį paskelbė nuotrauką, kurioje matomas necenzūrinis palinkėjimas V. Putinui.
Ta publikacija buvo dalis išsamaus žurnalistinio tyrimo apie numanomus pažeidimus per parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo V. Putiną palaikanti valdančioji partija „Vieningoji Rusija“.
Tokia padėtis Rusijos žiniasklaidoje klostėsi nuo pat V. Putino atėjimo į valdžią 2000 metais, kai jis keitė anksčiau bendrovėms vadovavusius oligarchus savo sąjungininkais.
„Mūsų dienomis daug žmonių kalba, jog galbūt reikėtų keisti profesiją, jog kokybiška žurnalistika nebereikalinga šioje šalyje, kurioje liko vien propaganda“, - vienos galerijos savininkas Maratas Gelmanas, padėjęs įkurti Lenta.ru, sakė radijui „Echo Moskvy“.
„Išties jaučiamės, tarsi gyventume esant karinei padėčiai. Taip - iš tikrųjų, kai šalis kariauja, kritika neleidžiama“, - pridūrė jis.