Štai latvių interneto svetainėje spoki.lv galima rasti pornografinio ir smurtinio turinio medžiagos. Pavyzdžiui, svetainė talpina nuotraukas, kuriose jaunuolis save iškastruoja, o paskui iškepa ir suvalgo sėklides. Svetainėje publikuojamos iš arti fotografuotų įvairių kūno dalių netekusių avarijų aukų nuotraukos, išsigimę vaikai, vėžiu sergantys žmonės. Čia galima išvysti video siužetus su pjaustomomis venomis, stebėti, kaip pirštai sukišami į akis ir iš jų plūsta kraujas.
Lietuvoje tokia informacija neleistina – galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Už jo pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė, dėl pažeidimų gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kodėl tai legalu ir viešai prieinama kaimyninėje Latvijoje?
Advokatė: kai kuriuos vaizdus tikrai reikėtų uždrausti
„Šiuos vaizdus tikrai galima laikyti pornografinio turinio medžiaga. Kaip numatyta įstatyme dėl pornografijos apribojimų, draudžiama platinti pornografinio pobūdžio medžiagą ar pornografinę informaciją elektroninėje erdvėje neapibrėžtam vartotojų ratui arba neturint adresato sutikimo“, –išvydusi savikastracijos nuotraukas, teigė advokatų kontoros Latvijoje „Borenius“ advokatė Linda Lejina.
Jos nuomone, nors norint svetainėje pažiūrėti tam tikras nuotraukas reikia pateikti gimimo datą (oficialiai tikrinamas žiūrinčiojo amžius), šis būdas nėra patikimas bei saugus ir negarantuoja, kad tokios medžiagos nepažiūrės paaugliai.
„Nepaisant to, jog kai kuriais atvejais tokia pornografinė medžiaga iš esmės leidžiama, ją reikėtų talpinti tam skirtose interneto svetainėse su atitinkamais įspėjimais apie svetainės turinį. Mano nuomone, tam tikrus vaizdus tokiose interneto svetainėse, kaip antai, spoki.lv, tikrai reikėtų uždrausti“, – kalbėjo L. Lejina.
Komunikacijos ekspertė: svetainėje galima rasti pornografinio ir smurtinio turinio
„Spoki.lv nėra klasikinė žiniasklaidos priemonė, šis portalas buvo daugiau kaip socialinis tinklas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje situacija pasikeitė, kai portalą įsigijo žiniasklaidos priemonė ir jis tapo tos priemonės dalimi. Aš jų paklausiau, kodėl nusprendė įsigyti šį portalą. Jie atsakė, kad ieško galimybės pritraukti jauną auditoriją, nes jaunesni nei 25 m. interneto vartotojai dar nepakankamai pritraukti“, – DELFI sakė A. Rožukalne.
Latvijoje vaikų pornografija draudžiama, bet suaugusiųjų pornografija yra legali, reguliuojama keleto įstatymų. „Kaip matėte portale, jie į taisykles žiūri labai formaliai. Tereikia patvirtinti, kad esi 18 metų ir gali prieiti prie turinio. Manau, yra problema, kad šis portalas neturi redakcinės pozicijos ar taisyklių vartotojams“, – aiškina A. Rožukalne.
Jos teigimu, ši problema susijusi su internetinio puslapio traktavimu. Mat Latvijoje vis dar nėra atskirų internetą reguliuojančių įstatymų. Latvijoje veikia televizijos, radijo, spaudos reguliacijos teisinė bazė – žiniasklaidos priemonė turi užsiregistruoti specialiame žiniasklaidos registre. Interneto portalai to daryti neprivalo ir vengia nenorėdami prisiimti atsakomybės už skelbiamą turinį.
D.Velkas: latviai su pavydu žiūri į mūsų reguliavimo sistemą
Pasak D. Velko, savitikslio smurto informacija Lietuvoje draudžiama įstatymu – Lietuvos tarnybinėse stotyse saugomuose tinklalapiuose arba šalies viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikloje tokia informacija negalima.
Pasak D. Velko, nepaisant esamo draudimo, ir šiandien tokios informacijos pasitaiko. Jis pamini Lietuvoje veikusius pornografinio pobūdžio portalus putytes.lt, nosa.lt, sexfilmai.eu, supergirls.lt, nuogos.tt.lt.
Tačiau, sako pašnekovas, yra visi instrumentai tokią informacijos prieigą nutraukti arba skleidėjui fiziškai persikelti į kitos šalies serverį. „Tokia migracija ir vyksta, yra buvę svetainių, kurių turinį įvertino mūsų tarnyba, perdavė imtis tam tikrų poveikio priemonių Policijos departamentui, matyt, tų priemonių buvo imtasi, bet galiausiai tokių svetainių turinys buvo transliuojamas iš kitoje šalyje esančio serverio“, – aiškina D. Velkas.
Patarėjas pasakojo, kad Seime ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje viešėjusi latvių delegacija pareiškė su pavydu žiūrinti į mūsų reguliavimo sistemą. Jei Lietuvoje dėl žalingo interneto turinio galima kreiptis mažiausiai į tris institucijas – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnybą, Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos, tai Latvijoje iš viso nėra kur kreiptis. Latvijoje neveikia ir ekspertinio turinio vertinimo sistema.
Estija baudžia baudomis
Estijoje tokios informacijos, kokia skelbiama spoki.lv, platinimas irgi būtų ribojamas.
Estijoje medžiaga su pornografijos ar smurto, žiaurumo elementais gali būti demonstruojama tik specialiai tam skirtose vietose. Tais atvejais, kai minėta medžiaga demonstruojama ne tam skirtose vietose, turi būti pateikiama taip, kad paaugliai neturėtų prie jos priėjimo. Ji taip pat neturi būti demonstruojama matomose vietose.
Už šių taisyklių pažeidimą gali būti skirta bauda iki 3 200 eurų (11 tūkst. Lt).
Nurodo kūrėjų atsakomybę
Latvijos interneto svetainę spoki.lv praėjusių metų gruodį įsigijo norvegų žiniasklaidos koncernas „Schibsted”, Lietuvoje valdantis portalą 15min.lt.
„Schibsted” komunikacijos vadovas Andersas Rikteris estų savaitraščiui „Eesti Ekspress“ paaiškino, kad „Schibsted“ publikacijos yra nepriklausomos ir už jų atitikimą etikos ir teisės normoms atsakingi patys kūrėjai, tai yra, kiekvienos publikacijos kūrėjas/redaktorius.
Interneto rinkos tyrimų bendrovės „Gemius“ duomenimis, praėjusį rudenį spoki.lv buvo dešimta tarp populiariausių Latvijos interneto svetainių ir turėjo 220 tūkst. vartotojų.
Tai ne pirmas kartas, kai „Schibsted” lankytojus vilioja pornografinio turinio medžiaga. Lietuvoje tokie žingsniai nebuvo sėkmingai.
Prieš keletą metų portalas 15min.lt buvo pasirašęs partnerystės sutartį su tinklalapiu „suaugusiems.lt". Portale buvo sukurta speciali rubrika. Minėtoje svetainėje talpinti sekso patarimai, buvo galima ir žiūrėti suaugusiems skirtus video. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba teigė, kad puslapio „Suaugusiems“ turinys yra pornografinio pobūdžio ir dėl jo kreipėsi į generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.
15min.lt valdančios bendrovės „Schibsted Media Group Lietuva“ vadovas Tomas Balžekas tvirtina, kad dėl suaugusiems.lt nesulaukė jokio teisėsaugos spaudimo.
„Puslapis suaugusiems.lt niekada nebuvo 15min.lt projektas. Buvo bendradarbiavimas su įmone, kuri jį turėjo, baigėsi sutartis, baigėsi ir bendradarbiavimas. Nesu sulaukęs jokio spaudimo iš policijos dėl šio buvusio bendradarbiavimo“, – DELFI teigė T. Balžekas.
