Socialinis tinklas grasina trinti žindančių mamų nuotraukas

Laisvalaikiu fotografuojanti psichologė Aušra Mockuvienė papasakojo apie neįprastą problemą: socialinis tinklas „Google+“ ją įspėjo, jog trins jos padarytas žindančių mamų nuotraukas. Komunikacijos specialistai svarsto, kad fotografė įspėjimo galėjo sulaukti arba per klaidą, arba dėl to, jog pasaulinis socialinis tinklas, siekdamas apsisaugoti nuo neigiamų reakcijų, vadovaujasi griežtomis taisyklėmis.

„Kaip suprantu perskaičius „Naudotojo turinio ir elgesio politiką“, manosios žindančių mamų nuotraukos - tai „seksualinio pobūdžio turinys“. Šalia šio punkto nurodoma: „Neplatinkite turinio, kuriame yra nuogybių, atvirų sekso scenų arba seksualinės medžiagos. Nenukreipinėkite srauto į komercines pornografijos svetaines. Jūsų profilio nuotraukoje negali būti suaugusiesiems skirto arba įžeidžiamo turinio. Pavyzdžiui, nenaudokite nuotraukos, kurioje iš arti matyti sėdmenys ar pernelyg apnuoginta moters krūtinė“, - savo tinklaraštyje dėsto fotografė.

A.Mockuvienė DELFI pasakojo, jog konkretaus asmeninio atsakymo, kodėl socialinis tinklas nusprendė, kad žindančių mamų nuotraukos yra netinkamas turinys, negavo, nors į jį moteris kreipėsi papildomai, prašydama paaiškinti, kodėl šias nuotraukas planuojama išimti. Socialinio tinklo atsakymas buvo toks pat kaip ir pirmajame pranešime – nuotraukos neatitinka taisyklių.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas ir rinkodaros specialistas Simonas Bartkus pasakoja, kad ir kiti socialiniai tinklai ne visuomet pagrįstai išima lankytojų nuotraukas.

„Žinau, kad socialiniai tinklai, ir tas pats „Facebook“ turi žmones, kurie talpinamą turinį prižiūri, tad pasitaiko ir klaidų, kurias jie padaro, pavyzdžiui, ištrina nuotraukas, kurios neturėjo būti ištrintos. Tarkime, dėl optinės apgaulės pamanoma, kad nuotraukoje moters alkūnė yra krūtis, ji ištrinama, nors iš tiesų su nuotrauka viskas yra gerai“, - sako S. Bartkus.

Jis dėsto, kad jo asmenine nuomone, vaikų žindymas neturėtų būti priskiriamas prie seksualinio turinio, o dorovės normos, kurios yra visuomenėje, turėtų būti taikomos ir socialiniuose tinkluose.

„Tačiau gali būti, kad „Google+“ yra pasaulinis tinklas ir tam tikros normos, kurios mūsų pakankamai vakarietiškoje visuomenėje yra priimtinos, pavyzdžiui, vaikų žindymas, kitose šalyse gali būti vadinamos netinkamomis. Tokiu atveju „Google+“ tarsi apsidraudžia ir uždraudžia tokio tipo nuotraukas apskritai“, - svarsto S. Bartkus.

„Žinau apie atvejus, kai žmonės norėdami patikrinti, kas atsitiks, jei dės seksualinio turinio nuotraukas, buvo išmesti iš „Facebook“ už tai, kad pažeidė taisykles. Tinklo programinės įrangos kūrėjai atsako už turinį, tačiau jeigu nuotraukos yra žindymo, nemanau, kad jos turi būti traktuojamos kaip seksualinio turinio. Tiesa, nežinau „Google+“ taisyklių, bet galbūt kiti šio socialinio tinklo naudotojai pažymėjo nuotraukas kaip netinkamo turinio“, - komentuoja Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.

Neigiama reakcija žindyvėms – ne naujiena

„Aktyvių mamų sambūrio“ atstovė, penkis vaikus turinti Rasa Paulavičienė apgailestaudama pripažįsta, kad Lietuvoje mamoms tenka susidurti su neigiamu visuomenės požiūriu.

„Jeigu iš tiesų nuotraukos planuojamos ištrinti dėl to, kad juose yra vaizduojamas žindymas, kai ir jų autorė, ir žmonės nuotraukose neprieštarauja viešinimui, turėtų būti apmaudu ne tik mums, bet ir visai „Google“ visuomenei“, - sako R. Paulavičienė.

Ji sako, jog žindymas yra natūralus procesas, būtinas užtikrinti vaikų fizinei ir psichologinei sveikatai.

„Psichologai yra įrodę, kad vaiko asmenybė formuojasi kitaip, kai vaikelis yra žindomas, ir moteriai žindymo procesas yra labai svarbus, nes taip yra sukuriamas ryšys su vaiku, tad žindymas yra reikalingas ir gražus mamos ir vaikų ryšio atspindys, todėl neturėtų būti draudžiamas viešose vietose, taip pat ir internete“, - mano pašnekovė.

Tačiau ji apgailestauja, kad Lietuvoje žindyvėms, norinčioms pamaitinti vaiką, yra priežasčių nerimauti, kaip į juos reaguos aplinkiniai, o vietų, kur būtų galima patogiai vaikus pamaitinti – mažai.

„Lietuvoje problema yra ganėtinai didelė, nors įstatymuose nėra jokių apribojimų ar baudų, numatytų už žindymą viešose vietose, tad teoriškai mamos tai galėtų daryti, bet pastarųjų metų patirtis rodo, kad kartais susiduriama su situacijomis, kai vieno ar kito statinio, pavyzdžiui, prekybos centro apsauga, paprašo mamą arba nustoti žindyti, arba palikti pastatą - buvo ganėtinai garsus nutikimas Vilniaus prekybos centre „Gedimino 9“, - primena R. Paulavičienė. - Tačiau kai kūdikis nori valgyti, jam nepaaiškinsi, kad esi parke ar prekybos centre, jis tiesiog nori valgyti.“

Anot R. Paulavičienės, žindant ir viešose vietose mamos žino būdų, kaip tai padaryti sulaukiant kuo mažiau aplinkinių dėmesio, o kai kurios randa būdų prisidengti skarele, kad retas kuris supras, kad mama žindo, tačiau apgailestauja, kad visgi neigiamų reakcijų pasitaiko, kai užsienio šalyse aplinkiniai reaguoja labiau teigiamai.

„Iš mano patirties užsienyje, paprastai žmonės aplinką vertina kur kas paprasčiau ir daug mažiau yra linkę smerkti vienokį ar kitokį elgesį ir yra atviresni priimdami kitų asmenų sprendimus, - pasakoja R. Paulavičienė. - Žinoma, maloniai ir mandagiai reaguoja ir kai kurie žmonės Lietuvoje, pavyzdžiui, man pačiai yra tekę ir bažnyčioje maitinti, tačiau nė karto neišgirdau jokios neigiamos reakcijos, nors bažnyčia tikrai yra labai sakrali erdvė ir į ją atėję žmonės galėtų turėtų pretenzijų, tačiau tie, kurie yra atviresni kito žmogaus pasirinkimo laisvei, jie yra atviresni ir tokiems dalykams.“