Prieš pereinant prie skaitmeninės televizijos buvo prognozuojama, kad septynių didžiųjų kanalų žiūrimumas mažės nuo 57 proc. (2012 m. gegužę) iki 50 proc., o mažieji kanalai – LTV2, „Liuks!“, „Info TV“, „Sport1“, „Balticum“, „TV Polonia“ ir „BBC World“ – kartu sudėjus, savo žiūrimumą padidins 5 procentais.
Laimėtoju skelbia „Info TV“
„Praėjus beveik mėnesiui po to, kai buvo pereita prie skaitmeninės televizijos, prognozės pradėjo pildytis: lyginant 2011 ir 2012 m. rezultatus, labiausiai krito TV3 reitingai, šiek tiek prasčiau atrodo ir LRT, TV8 galėtų būti perspektyvus projektas, tačiau jo tinklelis pernelyg silpnas, kad pritrauktų reikšmingą skaičių žiūrovų mokamų kanalų grupėje, antrinio kanalo TV6 sėkmė turėtų šiek tiek paguosti TV3, tačiau pagrindine nugalėtoja drąsiai galima laikyti „Info TV“.
Iš pradžių atrodęs kiek miglotai, naujienų televizijos projektas buvo sąmoningai ruošiamas išaugsiančiai konkurencijai – LNK dar prieš pereinant prie skaitmeninės televizijos skelbė ketinanti investuoti ir pertvarkyti šį kanalą ir, atrodo, labai išlošė. „Liuks!“ reitingai padvigubėjo, o „Info TV“ reitingai augo bemaž keturis kartus, − pasakoja „Mediacom“ tyrimų vadovas Marius Pleškys. − Prie jų galima pridėti ne visose vietovėse iki tol kokybiškai transliuotus „Lietuvos ryto“ televizijos, TV6, gal net BTV kanalus. Šių kanalų reitingai bent šiek tiek pakilo, tačiau vien dėl didesnės galimybės būti matomiems reitingai į viršų nešauna – prie auditorijos augimo prisidėjo ir tinkamas turinys.“
Kanalas „Liuks!“ populiarus kaimo vietovėse, o naujienų televizija nusiuntė rimtą signalą konkurentams: šokių dešimtukai ir žinios, kuriose, be kriminalų, nieko neišgirsi, žiūrovams atsibodo.
LRT naujienų pyragu dalytis nenusiteikusi
Šią tendenciją gana greitai pagavo ir kitos televizijos: TV3 eteryje startavo „Nauja diena“, „Lietuvos ryto“ televizija pradėjo rodyti „Ryto reporterį“, LRT, jau ketvirtį amžiaus ekranus rytais užkariavusi su „Labas rytas, Lietuva“, pradėjo rodyti ir panašaus turinio dienos laidą „Laba diena, Lietuva“.
M. Pleškio teigimu, rytinių naujienų laidų bumas – visiškai komercinis: „Labas rytas, Lietuva“ per tris valandas ištransliuoja penktadalį dienos reklamų, kurios uždirba daugiau nei penktadalį dienos grynųjų pajamų. TV3 pabandė atsiriekti dalį rytinio laiko pyrago. Kiek galima kariauti dėl reitingų geriausiu metu?“
Atrodo, kad žiūrovai naujienų pageidauja ir dieną. LRT ryšių su visuomene atstovės Virginijos Bunevičiūtės teigimu, nors neseniai startavusi „Laba diena, Lietuva“ dar neturi tokių tradicijų kaip „Labas rytas, Lietuva“ ir pagal auditorijos charakteristikas gerokai nuo pastarosios skiriasi, jos reitingai taip pat stabiliai auga, ir gruodį, TNS duomenimis, siekė 1 proc. („Labas rytas, Lietuva“ – apie 2,6 proc.). Tai, kad žiūrovai, norėdami sužinoti naujienas, nėra nusiteikę laukti vakarinių žinių laidų, rodo ir „Info TV“ pavyzdys: anksčiau patikimiausių naujienų šaltiniu laikyta LRT „Panorama“, kuri daugeliui buvo tapusi ne menkesniu įpročiu nei „Labas rytas, Lietuva“ rytais, o pastaruoju metu vis didesnę naujienų ištroškusių žiūrovų dalį nugriebia „Info TV“.
Reklamos užsakovai ieško visų ar pasiturinčiųjų?
Nepaisant kylančių mažųjų reitingų, realios permainos, kai kalbama apie reklamos pajamas, taip greitai neatsiranda, kaip televizijoms norėtųsi. „Galima pažiūrėti į Pirmojo Baltijos kanalo ir „NTV Mir“ pavyzdį – nors, Pirmojo Baltijos kanalo reitingams mažėjant, mažėja ir reklamos grynosios išlaidos šiam kanalui, o „NTV Mir“ vyksta atvirkštinis procesas, vis dėlto šiuo metu kanalui „NTV Mir“ skiriamos reklamos lėšos maždaug trečdaliu mažesnės nei skiriamos Pirmajam Baltijos kanalui, nors reitingai pusantro karto didesni. Tad taip pat vėluodamos kitais metais turėtų po truputį augti ir lėšos, skiriamos mažiesiems kanalams, bet abejoju, ar jų augimo tempas pasieks reitingų augimo tempą“, – pasakoja M. Pleškys.
Kita vertus, naujienų laidos reklamos požiūriu prestižiškesnės – nors jų žiūrėjimo trukmė mažesnė, tikėtina, kad naujienomis besidomintis pirkėjas pajėgus išleisti daugiau nei Radžio žmonos paieškas įdėmiai stebintis žiūrovas – tuo galima paaiškinti LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ patrauklumą reklamos davėjams.
Vis dėlto, jei reklamos užsakovai orientuotųsi į auditorijos prestižiškumą, reikėtų pripažinti, kad „Galos“ IPTV naudotojai veikiausiai turi gerokai didesnę perkamąją galią. O ką jie žiūri? Palyginkime: vidutinė „Labas rytas, Lietuva“ auditorija, matuojant TV metrais, nesiekia 3 proc., o, žvelgiant į „Galos“ naudotojų preferencijas, kas rytą gruodį ši laida pritraukia iki 7 proc. auditorijos. Spėkit, kurie daugiau išleidžia pirkiniams – „Galos“ pirkėjai ar skaitmeninių priedėlių naudotojai?
Nors TV metrų tyrimas skirsto žiūrovus pagal sociodemografines charakteristikas, maža jų imtis iki šiol buvo tikras galvos skausmas smulkesniems televizijos kanalams, kurių duomenys dėl paklaidų tiesiog išnyksta. Tai tampa ypač aktualu dabar, kai realiai mažųjų televizijų reitingai sparčiai auga ir, nors tikėtina, kad LNK ir TV3 išlaikys monopolį, kova dėl reklamos pyrago taps vis aršesnė.
„Ateityje būtent IPTV pagrindu transliuojama televizija turėtų tapti TV metrų alternatyva“, – apibendrina M. Pleškys.
Ar žinias iškeisime į Radžį?
Mažesnės televizijos turėtų būti suinteresuotos tikslesniais matavimais ir žiūrovams patraukliais tinkleliais, o reklamos užsakovus turėtų ypač jaudinti, ką žiūri potencialūs jų pirkėjai. Negalima atmesti galimybės, kad, kaip tvirtina V. Bunevičiūtė, naujienas skatina žiūrėti reikšmingi įvykiai, kurių nuo rudens tikrai buvo, ypač politinėje padangėje, – žiūrovams svarbi galimybė gauti naujienas tada, kai nori jie, o ne televizija, laidos formatas ir kokybė.