D.Kedys žiniasklaidoje žudiku nevadintas

Lietuvos žiniasklaida, informuodama apie Garliavos istoriją, elgėsi gana profesionaliai ir Drąsiaus Kedžio nevadino žudiku – D. Kedys daugiausia buvo pristatomas kaip „velionis“ arba „dviejų žmonių nužudymu įtariamas“. Tokią išvadą, atsižvelgdamas į atliktą analizę, padarė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (ŽLEK) pirmininkas Linas Slušnys.

L. Slušnio užsakymu D. Kedžio komunikacijos žiniasklaidoje analizę atliko įmonė „Mediaskopas“.

Analizuojamais 2011-2012 m. laikotarpiais Lietuvos žiniasklaidoje užfiksuoti 2045 pranešimai, kuriuose paminėtas D. Kedys. Didžiausias informacijos srautas (589 pranešimai) fiksuotas 2012 m. gegužę, kada mergaitė pagaliau perduota mamai Laimutei Stankūnaitei.

Kaip parodė analizė, penktadalis pranešimų (20,4 proc.) D. Kedžio atžvilgiu buvo neigiami. Juose pranešta Generalinės prokuratūros informacija, pagal kurią nėra abejonių, kad mirtinus šūvius į Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę paleido juos pedofilija kaltinęs D. Kedys. D. Kedys žiniasklaidoje buvo apkaltintas pedofilija, L. Stankūnaitės suvedžiojimu, narkotikų vartojimu ir kitais dalykais.

Vis dėlto dauguma pranešimų buvo neutralūs. Analizėje pažymima, kad neutraliai informuota apie teismo posėdžių eigą.

Tuo metu teigiami pranešimai, kurių buvo 15, sudarė vos 0,7 proc. viso informacijos srauto. Šiuose pranešimuose D. Kedys, vėliau ir jo sesuo Neringa Venckienė tapo kovos simboliais su valstybe. Socialiniame tinkle „Facebook“ įsikūrusiame „Drąsiaus kelio“ puslapyje D. Kedžio ir jo šeimos šalininkai D. Kedį buvo vaizduodavo kaip tiesos siekiantį tėvą.

„Įvertinus visus 2045 pranešimus bei šaltinių, kuriuose jie buvo publikuoti, pasiektą auditoriją, D. Kedžio įvaizdis žiniasklaidoje buvo šiek tiek neigiamas – svertinio palankumo indeksas siekė -0,12“, – skelbiama „Mediaskopo“ analizėje. Joje taip pat rašoma, kad daugiausiai neigiamų komentarų apie D. Kedį žiniasklaidoje išsakė mirusio Andriaus Ūso, kurį D. Kedys kaltino pedofilija, tėvas Aleksandras Ūsas.

D. Kedys Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai pristatytas kaip „velionis“, „dviejų žmonių nužudymu įtariamas“, „velionis brolis“, „kaunietis“, „miręs brolis“. Vienintelis pranešimas, kuriame prie D. Kedžio pavardės pavartotas žodis „žudikas“, buvo kunigo Roberto Grigo komentaras, tačiau ir jame šis paminėjimas buvo netiesioginis.

Kaip skelbiama analizėje, regioninėje žiniasklaidoje daugiausiai dėmesio D. Kedžiui skyrė Klaipėdos regiono leidiniai, po jų rikiavosi Kauno regiono laikraščiai. Analizuotais laikotarpiais aktyviausiai apie D. Kedį rašė interneto portalas lrytas.lt (jis publikavo ir daugiausiai nepalankių pranešimų), po jo rikiavosi portalai balsas.lt, alfa.lt ir 15min.lt. Spaudos šaltiniai buvo mažiau aktyvūs.

L.Slušnys: etika ir nekaltumo prezumpcijos principai buvo išlaikyti

Pasak ŽLEK pirmininko L. Slušnio, žiniasklaidos analizės prireikė pačioje komisijoje kilus diskusijoms, ar D. Kedį galima vadinti žudiku. Analizė atlikta pasitelkus raktinius žodžius „Drąsius Kedys nužudė“.

„Aš galiu tik pasidžiaugti, kad žiniasklaida pakankamai gražiai nušvietė. Yra tik vienas netiesioginis pasisakymas ta tema, visur kitur jis buvo įvardijamas kaip įtariamasis, tad problemos nematau. Čia įžvelgiu pakankamai didelį žurnalistų profesionalumą – etika ir nekaltumo prezumpcijos principas buvo išlaikyti“, – DELFI sakė L. Slušnys.

L. Slušnio teigimu, buvo susidariusi bendroji opinija, kad visa žiniasklaida D. Kedį laiko žudiku. „Šis tyrimas to tikrai neparodė, tuo galima pasidžiaugti“, – aiškino pašnekovas. Dėl D. Kedžio istorijos nušvietimo komisijai tirti daug skundų neteko.