Nors nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas numato, kad spaudos leidiniai, smulkūs spaudiniai, garso ir vaizdo įrašai, taip pat ir kitos prekės, kuriose skleidžiama informacija daro neigiamą poveikį asmenims iki 18 m., negali būti platinama vietose, į kurias gali patekti nepilnamečiai arba turi būti platinama nepermatomuose įdėkluose ar pakuotėse, ant kurių turi būti aiškiai įskaitomas įspėjamasis užrašas „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 18 m.“ ar indeksas „S“, kai kuriuose prekybos centruose galima aptikti tokių leidinių su ant viršelių išspausdintomis erotinio pobūdžio nuotraukomis permatomuose įdėkluose visai šalia vaikiškos spaudos.
Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus (VTAK) patarėjas Egidijus Meilus teigia, kad jo atstovaujama institucija nėra sulaukusi skundų dėl šalia vaikiškos ar paaugliams skirtos spaudos platinamos erotinio ar smurtinio pobūdžio informacijos ir teigia, kad pagal įstatymą tai yra neleistina.
Tačiau Žurnalistų etikos inspektoriaus (ŽEI) patarėjas Deividas Velkas pripažįsta, kad tokia situacija įmanoma, nes kol kas periodiniai spaudos leidiniai ar kiti spaudiniai nėra skirstomi į erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidinių kategorijas. Pasak jo, dar nėra patvirtintas visuomenės informavimo priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms aprašas ir apmokestinimo už visuomenės informavimo priemonių priskyrimą erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarka. „Šių dokumentų projektai šiuo metu yra rengiami ŽEI ir bus teikiami tvirtinti Vyriausybei“, – paaiškino jis.
Trūksta nuoseklumo
Anot jo, net nuo 2013 m. sausio 1 d. panaikinama PVM lengvata erotiniams ir smurtiniams leidiniams yra pernelyg ilgai užtęsta iniciatyva: „Nors Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnyje seniausiai nustatyta, kad „valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai, <...> smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų nustatyti apribojimai“, praktikoje tokių apribojimų yra vos keli“, – teigė D.Velkas.
Nieko geriau nėra
Tarp kitų nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų vystymuisi spragų galima būtų paminėti ir internetiniuose portaluose taikomas apsaugos sistemas, kai prieš publikuojant erotinę ar smurtinę informaciją, skaitytojui reikia patvirtinti, kad jam/jai yra 18 m., nepateikiant jokių amžiaus įrodymų. Pasak E.Meilaus, šiuo metu Lietuvoje nėra sistemos (jeigu tokią apskritai būtų įmanoma įdiegti), kuri galėtų patikimai identifikuoti interneto svetainėse, pateikiančiose nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją, naršantį asmenį bei jo amžių.
„Galima kritikuoti šiuo metu veikiančią viešosios informacijos ženklinimo sistemą, tačiau pasaulyje kol kas nėra sugalvota efektyvesnių priemonių. <...> Paminėtina, kad Lietuvoje vykdomas Europos Komisijos projektas „Lithuanian Awerenness and Hotline Actions for Safer Internet“ ir veikia „Saugesnio interneto karštoji linija“, kur interneto vartotojai gali pranešti apie neteisėto turinio informaciją internete. Kiekvienas pranešimas yra nagrinėjamas ir perduodamas kompetentingoms Lietuvos ir (ar) užsienio valstybių institucijoms“, – teigė jis. E.Meilus pridūrė, kad neįmanoma visiškai užtikrinti, jog žalingo turinio informacija nepatektų į nepilnamečių rankas:
„Teisinė bazė, įvertinanti viešosios informacijos sklaidą vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos aspektu, yra gana aiški ir nuosekli, tačiau šioje srityje realybė ir reglamentuota siekiamybė dažnai skiriasi. Tai patvirtina VTAK įstaigoje gaunami kreipimaisi, skundai dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse.“
Siekiamybė viena, realybė – kita
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ne tik teisinė bazė ar valstybinės institucijos, bet ir patys tėvai turėtų kreipti daugiau dėmesio į vaikų sąlytį su informacija. „Kadangi tėvai yra atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, veikianti viešosios informacijos ženklinimo sistema yra pirmiausia skirta tėvams (globėjams, rūpintojams).
Programos, laidos yra žymimos pagal amžiaus cenzą arba turinį tam, kad būtų įspėti suaugusieji. Tėvai, būdami rūpestingi ir pareigingi, privalo domėtis, kokia informacija naudojasi vaikai. Apsaugoti vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio gali padėti ir kitos priemonės (pvz., televizoriuje veikianti funkcija, leidžianti „užrakinti“ tam tikras laidas; interneto turinio filtravimo programos ir kt.)“, – nurodė E.Meilus.
Pasak jo, norint apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo informacijos poveikio, apskritai būtinas kompleksinis visų priemonių taikymas: vaikų ir tėvų švietimas, žiniasklaidos savireguliacija, interneto turinio filtravimo programų diegimas, pranešimų apie neteisėtą interneto turinį ir (ar) nusikaltimus internetinėje erdvėje sistema, priežiūros institucijų bendradarbiavimas.
Pagal įstatymą, prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) vietose, kuriose gali lankytis nepilnamečiai, paslaugos teikėjai jau dabar turi įdiegti privalomas filtravimo priemones ir privalo turėti naudojamų privalomų filtravimo priemonių sąrašą. Filtravimo priemonių vertinimą atlieka ir rekomendacijas dėl jų naudojimo rengia Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri teigia kol kas nesulaukianti skundų dėl filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimų.
