Mėtomi klausimai
Daugiau nei prieš savaitę, spalio 13 d., į prekybos centre „Panorama“ įsikūrusį „Pegaso“ knygyną rinkosi žinomo žurnalisto A.Čekuolio gerbėjai – vyko jo knygos „Faktai ir šypsenos“ pristatymas. Tik A.Čekuolis nustebino šį renginį pradėdamas visai ne knygos pristatymu. Pirmąsias dešimt minučių žurnalistas kalbėjo apie atomines elektrines. Nors tik praėjus balsavimui referendume buvo galima rašyti apie tai, kas buvo kalbama pristatyme, pats A.Čekuolis savo kalbose agitacijos neįžvelgė. Nors jis puikiai suprato, kad kiti tai palaikys draudžiama agitacija.
Balsavimo Seimo rinkimuose ir referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) dienos išvakarėse, kai bet kokia agitacija draudžiama, A.Čekuolis vis pabrėždavo, kad ne agituoja, o tik sako faktus.
„Rytoj rinkimai, o šiandien poilsio diena, negalima agituoti. Kad ir ką pasakyčiau, sakysiu ne agitaciją, o tik mesiu jums klausimus“, – taip savo pasirinkimą interpretavo A.Čekuolis.
Černobylis, Fukušima – įsivaizduojami baubai?
Vis dėlto kai kurios žurnalisto replikos vertė dairytis, ar kas nors iš renginio organizatorių nepribėgs nutraukti kalbų. Pašnekėjęs, kiek Lietuva per metus sumoka už dujas, žurnalistas priminė kitų elektrinių istorijas.
Ukrainos Černobylio mieste 1986 m. įvyko atominės elektrinės avarija, kurios padariniai juntami iki šiol, jie bus juntami dar ilgai. Oficialiais Ukrainos duomenimis, dėl Černobylio avarijos mirė daugiau kaip 25 tūkst. avarijos padarinių likviduotojų. Milijonai susirgo dėl padidėjusios radiacijos, kurią vėjas išnešiojo po didelę dalį Europos. Iš viso avarija pakenkė maždaug 9 mln. žmonių.
Tokie yra oficialūs Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos skelbiami duomenys, bet A.Čekuolis nesutinka. „Man pritariant VAE statyboms, manęs klausė: “Kodėl tu nori mus visus iškepti?„ Nenoriu. Tai štai, jie tokie primityvūs, tie skaičiai. Šiuo metu pasaulyje veikia 500 atominių elektrinių. Statomos naujos 150. Per 38 metus per visas 500 elektrinių įvyko šešios avarijos. Iš jų trys be padarinių, trys – su nuostoliais gyventojams. Didžiausia, žinoma, Černobylio, bet tiktai nereikia manyti, kad visi, kurie ten nuvažiavo ir dirbo, susirgo nuo to. Daug kas susirgo vadinamosiomis psichosomatinėmis ligomis. T. y. žinodami, kad dirba rizikos zonoje, dar žinojo vieną gerą gydymo būdą – šnapsiuką, ir kuo daugiau, tuo geriau... Taigi didžiausioje pasaulio avarijoje žuvo 50 žmonių, kiti psichosomatinėmis ligomis sirgo, – kalbėjo A.Čekuolis. – Kas pasakys, kiek Fukušimos avarijoje žuvo žmonių, perku kavos. Du žmonės žuvo. Visa kita – cunamio padariniai. O mus ir gąsdina tais baubais.“
Organizatoriai nesikiša
„Žinau, ko jūs norite, žinau, jog norite, kad kalbėčiau apie Ignalinos atominę elektrinę (A.Čekuolis turėjo omenyje VAE – red. past.)“, – susitikime su skaitytojais spalio 13-ąją į susirinkusiuosius kreipėsi gyvąja enciklopedija vadinamas žurnalistas.
„Pegaso“ knygynų tinklą valdančios įmonių grupės „Alma littera“ atstovas spaudai Andrius Petraitis patvirtino, kad susitikimo rengėjams žurnalisto kalbos nebuvo staigmena.
Skaitykite daugiau: „A.Čekuolį per “Pegaso„ knygų mugę kvietėme pristatyti savo naujosios knygos “Faktai ir šypsenos„. Visada su autoriais aptariame pagrindines pristatymo gaires, bet tikrai niekaip nesikišame į autorių pristatymo kalbas ar detales. Autorius yra laisvas per pristatymą sakyti tai, kas jam atrodo svarbu ir reikalinga. Kiek žinau, atėjusio į knygyną A.Čekuolio keli žmonės paprašė pakomentuoti užsipuolimus prieš jį dėl atominės elektrinės, todėl jis į juos ir atsakė pirmiausia, nes kitaip būtų atrodę, kad ko nors vengia“, – situaciją aiškino A.Petraitis.
VAE išorinių reikalų direktorius Sigitas Baltuška taip pat tvirtino, kad A.Čekuolis kontroversiškas reakcijas sukėlusiose televizijos reklamose kalbėjo tai, ką norėjo ir kuo tiki. „A.Čekuolis sutiko atsakyti į užduodamus klausimus ir išreiškė savo pilietinę poziciją dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės bei saugumo. Joks honoraras A.Čekuoliui nebuvo ir nebus sumokėtas“, – teigė S.Baltuška.
Sąjunga nepritarė
Būtent A.Čekuolio populiarumas ir didžiulis skaitytojų bei žiūrovų pasitikėjimas ir privertė visuomenę bei kolegas tarsi per padidinamąjį stiklą stebėti žurnalisto santykį su VAE.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Etikos komisijos pirmininko Viktoro Trofimišino spalio 2-ąją pasirašytame pareiškime teigiama, kad žurnalisto pavardės, atvaizdo ir balso naudojimas reklamoje pateisinamas vieninteliu atveju – kai tokia reklama siekiama socialinių ar humanistinių tikslų. „Žurnalisto A.Čekuolio dalyvavimas VAE informavimo kampanijoje referendumo išvakarėse nesusijęs su socialiniais ir humanistiniais tikslais, o šių sąvokų vartojimas informavimo kampanijos kontekste tėra nesąžiningas būdas pridengti politinio-ekonominio projekto reklamą. <...> Žiūrovų gerai žinomos ir pamėgtos laidos imitavimas reklamos kampanijose yra manipuliavimas pasitelkus autoritetą – populiarų laidų vedėją – pagrįstai tikint, kad žiūrovas mielai vykdys prašymą asmens, kuriuo pasitiki ir kuriam simpatizuoja“, – vertinama LŽS pareiškime.
Nesąžiningumas, šališkumas, pasak LŽS, šiuo atveju griauna visuomenės pasitikėjimą žurnalisto profesija ir žiniasklaida kaip demokratijos garantu.
Tačiau A.Čekuolis savo tikėjimą tuo, ką daro ir kalba, labai aiškiai rodė ir minėtame savo knygos pristatyme. „Mane dėl tos atominės prikalė prie kryžiaus. Mėgstu, kai mane kala prie kryžiaus. Taip buvo, kai buvo Sąjūdis, taip buvo, kai agitavau už stojimą į ES, taip ir dabar“, – savo poziciją gynė A.Čekuolis.
Agitacijos – tik įžymybių iniciatyva?
Prieš referendumą suaktyvėjo ne tik VAE statybos palaikytojai, bet ir oponentai. Pavyzdžiui, kai kurių politikų įkandin itin aktyviai socialiniuose tinkluose kritikuoti elektrinę ėmė net du muzikos pasaulio atstovai, šiaip jau niekada gyvenime nekalbėję apie energetinius dalykus, – Andrius Mamontovas bei Jurgis Didžiulis. Nors buvo viešai keliamas klausimas, kas už šią antiagitaciją moka, elektrinei nepalanki pozicija buvo pristatyta kaip pačių muzikantų nuomonė.
„Aš esu J.Didžiulis ir aš tikrai ketinu balsuoti prieš atominę energiją, – vaizdo klipe į tautą kreipėsi scenos žvaigždė. – Ji yra pasenusi morališkai, technologiškai ir ne vieną kartą jau parodžiusi pasaulyje, kokia ji gali būti pavojinga, rizikinga ir nuostolinga.“ Jis taip pat dėstė, kad dideli projektai Lietuvoje, kaip įprasta, nepasiseka, tad už nesėkmę reikėtų mokėti visiems mums. Taigi protingiau, anot jo, būtų statyti „kelis mažesnius objektus“.
A.Mamontovas taip pat neatsiliko nuo kolegos, agituodamas referendume balsuoti prieš VAE statybas.
„Lietuva yra maža agrarinė valstybė. Pas mus nėra didelių fabrikų, gamyklų, kurios naudotų labai daug elektros energijos. Dėl to atominės elektrinės statybos, jeigu su mumis nesikooperuoja kitos Baltijos šalys, mums užkrauna didžiulį krūvį. Elektra nėra tai, ko per daug prisigaminęs galėtum sukrauti į sandėlį ir paskui panaudoti“, – vaizdo klipe kalbėjo A.Mamontovas.
Beje, abu vaizdo klipai toliau plito ir balsavimo išvakarėse, ir pačią balsavimo dieną, nes įstatymais tokio pobūdžio agitacija internete nėra ribojama.
