Anot laikraščio, didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ vien per pastaruosius metus atliko su Iranu finansinių transakcijų už 2,8 mlrd. dolerių. Finansinių santykių su Teheranu nenutraukė ir Prancūzijos bankas „BNP Paribas“, Ispanijos „Banco Santander“, britų HSBC ir olandų „ING Groep NV“. Daugelis jų yra pasirašę ilgalaikes sutartis dėl prekybinių operacijų su Iranu finansavimo.
Patys bankininkai laikraščiui paaiškino, kad jie nesudaro naujų kontraktų su Irano valdžia, kompanijomis ir finansinėmis struktūromis, be to, stengiasi nutraukti jau egzistuojančius komercinius susitarimus, tačiau padaryti tai nėra taip lengva.
Rugpjūtį JAV valdžia jau pradėjo tikrinti banką "Deutsche Bank", nes įtaria jį ryšiais su Iranu. Be to, skelbiama ir apie britų banko „Royal Bank of Scotland“ analogišką tyrimą. Rugpjūčio pabaigoje „The Financial Times“ rašė, kad bendradarbiavimu su Teheranu įtariamas ir Italijos banko „UniCredit“ Vokietijos padalinys.
Rugpjūčio viduryje britų bankas „Standard Chartered“, apkaltintas neteisėtomis operacijomis su Irano kompanijomis, sutiko sumokėti JAV 340 mln. dolerių baudą, taip išvengdamas teisminio nagrinėjimo. Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamento duomenimis, bankas nuslėpė sandorių su Iranu už 250 mlrd. dolerių sumą.
JAV ir Europa tarptautinėmis sankcijomis stengiasi izoliuoti finansinę Irano sistemą ir taip apsunkinti jo ekonominę veiklą. Be draudimo bendradarbiauti su Irano kompanijomis ir bankais, JAV ir ES paskelbė embargą naftos tiekimui iš šios šalies. Taip šalys stengiasi priversti Teheraną atsisakyti branduolinės programos, baiminamasi, kad Iranas ketina pagaminti masinio naikinimo ginklą.
