Dešimtį metų įvairiose televizijose ir pusmetį naujienų portale dirbęs A. Česnavičius televizijos ir interneto tarpusavio sąveiką vertina ne kaip seno informacijos šaltinio konkurenciją su nauju ir sparčiai populiarėjančiu šaltiniu, o daugiau kaip įvairialypį bendradarbiavimą – tiesa, įvertinant rinkos dinamiką, pasak A. Česnavičiaus, tarp interneto ir tradicinės televizijos turės „apsitrinti tam tikri kampai“.
DELFI vadovas teigė, kad visuomenė vis intensyviau naudoja įvairių informacijos pateikimo platformų sumą. Nepaisant to, kad kai kurių labiausiai tradicinių platformų įtaka žmonėms nežymiai mažėja, esama ir itin sparčiai žmonių palankumą užkariaujančių platformų, iš kurių labiausiai išsiskiria internetas.
Internetas ir televizija naikina sienas
A. Česnavičus atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulyje nuolat intensyvėja, o televizija ir internetas yra pagrindiniai globalizacijos katalizatoriai – ne tik dėl to, kad vis stambėja žiniasklaidos, taikantys naujus bendrus verslo modelius, kurios vienose rinkose išbandytus verslo modelius eksportuoja į kitur, bet ir dėl to, kad kuriamas turinys yra vis universalesnis jis tampa priimtinu vis didesniam kultūrų kiekiui.
Kita vertus, vertinant vien Europą matomi turinio vartojimo skirtumai kitose valstybėse (tą vakar savo pranešime puikiai iliustravo Jimmy’is Walesas, parodydamas kuo labiausiai domisi „Wikipedia“ lankytojai iš Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos). Kultūrinės ir tautinės istorijos lemiami skirtumai yra labai stiprūs ir į juos būtina atsižvelgti: vykstant globalizacijos procesui niekada negalima užmiršti lokalizacijos svarbos.
Iš ko gi gyvena televizija?
„Nepaisant diskusijų, kad televizijos išlaikoma reklamos rinkos dalis turėtų mažėti, ji išlieka stabili“, - sakė A. Česnavičius, savo žodžius patvirtindamas rinkos analizės bendrovės „PriceWaterhouseCoopers“ statistiniais duomenimis. Tiesa, interneto rinkos augimas yra labai spartus. „Tai reiškia, kad internetas atima reklamos pinigus iš kitų žiniasklaidos formų – daugiausiai tai yra spaudos problema“, - sakė A. Česnavičius.
„Bet kurios televizijos sėkmės pagrindas, pritraukiantis žiūrovus, yra turinys. Pagrindiniai turinio pateikimo visuomenei būdai yra antžeminė televizija, anteninė televizija ir kabelinė televizija. Apie 90 proc. televizijos pajamų iš reklamos ateina būtent per šiuos paskirstymo kanalus“, - sakė A. Česnavičius. Kuriant televizijos turinį kanalai pirmiausiai jį turi pritaikyti būtent šioms informacijos skleidimo platformoms.
Pridėtinę vertę televizijai suteikia alternatyvieji turinio skleidimo būdai – taip pat interneto televizija.
Vertinant iš specializuoto interneto turinio kūrėjų pusės, turinio pateikimo būdai yra riboti – netenkama galimybės skleisti turinį per tradicines platformas, o turinio kūrimo kaštai ir tradicinei, ir alternatyviai televizijai yra iš esmės vienodi. Tai reiškia, kad interneto turinio kūrėjai turi atrasti kitų turinio kūrimo formų ir savo nišą, kad turinio kūrimas nebūtų labdara.
Kaip sėkmingos interneto televizijos pavyzdžius A. Česnavičius pateikė „Netflix“ ir „Hulu“. Abi šios bendrovės žiūrovams internetu pateikia didžiųjų kino ir televizijos studijų sukurtus produktus patogioje interneto platformoje. Pasak DELFI vadovo, didžiausia šių televizijos turinio pateikimo tarpininkų vertybė yra praktiškai neribota televizijos turinio biblioteka, kurioje turinys atsiranda labai greitai po to, kai jį išvysta tradicinės televizijos žiūrovai. Be to, padedant internetui televiziją galima žiūrėti ne tik standartiniame televizoriaus ekrane – šiais laikais tam tinka ir standartiniai, ir planšetiniai kompiuteriai, ir netgi išmanieji telefonai.
Dabartiniai interneto televizijos finansavimo modeliai yra keturi: vienas – paprasčiausias – yra abonentinis mokestis, antras yra „pay-per-view“ modelis, kuomet mokama už kiekvieną peržiūrimą filmą, serialo dalį ar laidą, trečiasis – tradicinė reklama, o ketvirtasis, A. Česnavičiaus teigimu, „Lietuvai ypač patrauklus piratavimu grįstas būdas“. Įvertinus tai, kad lietuviai neretai naudojasi piratiniais ne visiškai nemokamais šaltiniais norėdami peržiūrėti legaliais būdais nepasiekiamą turinį, galima manyti, kad „Netflix“ ir „Hulu“ modeliai yra taikytini ir Lietuvoje bei galėtų sumažinti piratavimą ir suteikti galimybę įsigyti turinį teisėtai.
Tradicinės televizijos iš konkurentų minios siekia išsiskirti kurdamos unikalų turinį – tokiu pačiu keliu nuo paprasčiausio turinio agregavimo jau pradeda judėti ir „Netflix“ bei „Hulu“, mat vartotojai tarp šių dviejų bendrovių teikiamos medžiagos gali persijungti taip pat lengvai, kaip ir perjungti kanalus.
Nauja mada – antras ekranas
„Interneto sąveiką su televiziją taip pat galima išnaudoti per antrą ekraną – jis nereikalauja milžiniškų papildomų investicijų ir didelio galvos skausmo gaunant turinį, o jų plitimo tendencija yra bendra nepriklausomai nuo šalies. Daugelio žmonių namuose jau dabar yra modernių žaisliukų – planšetinių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų, kurie naudojami per televizorių žiūrint mėgstamą laidą. Dažniausiai tuo pačiu metu skaitomas elektroninis paštas ar sėdima socialiniuose tinkluose“, - aiškino A. Česnavičius.
Tai reiškia, kad jau atvertos durys ieškoti naujų paslaugų ir galvoti apie naujus būdus pritraukti žmones arba antrame ekrane išnaudoti per tradicinį ekraną naudojamą turinį.
Paprasta idėja šiuo atveju yra „Viggle“ programėlė, vartotojui siūlanti atlygį mažų dovanėlių pavidalu už tai, kad jis draugams pasiūlo žiūrėti tą pačią tradicinės televizijos laidą ar filmą, kaip ir jis pats.
Kitą būdą populiarinti TV turinį internetu diena anksčiau nupasakojo „Wikipedia“ įkūrėjas J.Walesas: pasimetę serialo „Dingę“ žiūrovai neretai internete ieško informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta seriale, ką reiškia vieni ar kiti įvykiai – toks informacijos apie serialą skleidimas internetu stiprina žiūrovų atgalinį ryšį ir yra naudingas serialui.
Kokia yra ideali televizija?
„Vakar sėdėjau ir galvojau kas man yra ideali ateities televizija, nes šiuo metu esančių televizijų stadija yra pakankamai ankstyva ir išryškėjo keli labai paprasti elementai“, - sakė konferencijos pranešėjas. Jo manymu, svarbiausia, kad interneto televizijoje būtų plati filmų ir serialų biblioteka, integracija su socialiniais tinklais kad būtų galima pasinaudoti kitų žmonių rekomendacijomis ir paprastas apmokėjimo už paslaugą būdas – kad nereikėtų kelis kartus mokėti už tai, kad signalas ateina į namus.
„Lokalizacijos aspektas šiuo atveju taip pat yra labai svarbus – vaizdo bibliotekos patrauklumas turėtų būti paremtas ne tik tarptautiniais filmais ir serialais, toje platformoje turėtų būti matomos ir visos vietinių televizijų laidos“, - mano A. Česnavičius.
Be abejo, tokios televizijos Lietuvoje dar nėra. „Tikiuosi, kad kažkaip sulauksime tos dienos, kai Lietuvoje galėsime tai gauti“, - lūkesčiais dalijosi DELFI vadovas.
Kam reikalinga televizija naujienų portale?
Jeigu interneto televiziją vystyti logiškiausia tradiciniams kanalams, ieškantiems naujų turinio platinimo būdų, tai kodėl televizija domisi ir naujienų portalai?
„Atsakymas yra labai paprastas – video turinys yra vienas iš tų dalykų, kurie padeda diferencijuoti interneto portalus nuo kitų medijų. Lietuvoje pagrindinė priežastis kodėl portalai naudoja vaizdinę medžiagą yra operatyvumas, bet žmogus atėjęs į portalą taip pat tikisi gauti ne tik sausą apžvalgą, trumpas tekstines žinutes apie tai, kas įvyko, ne tik laukia nuotraukų, bet tikisi gauti ir video turinį“, - paaiškino A. Česnavičius.
Pasak jo, televizijos turinys interneto portale praturtina įvykių apžvalgą, suteikia galimybę pritraukti video turinį prie tekstinės informacijos, be to, tai yra unikalaus turinio platforma, kurio negalima rasti kitur – iš dalies dėl gamybos esminių skirtumų, ir dėl sąsajų su tomis temomis, prie kurių vaizdo turinys pritraukiamas.
„Galiu pasiūlyti analogiją su vakarėliu: jeigu vardan vakarėlio su pasikviestais draugais pasistatei prabangią kavinę – kuri atitinka televizijos platformą internete – kyla natūralus klausimas, ar po to vakarėlio išnaudosi jau turimą televizijos platformą. Šiuo metu dar neišvystytų krypčių dar yra daug, viena iš jų yra ieškoti transliacijų gyvai. „Login“ mums yra svarbus įvykis, todėl šiuo metu yra transliuojamas gyvai. Tai gali būti ir rimtos politinės temos, piketai, demonstracijos, ir pramoginiai dalykai, ir sporto įvykiai. Kai nėra svarbių įvykių ir nereikia gilinti rimtų įvykių analizės, platformą ir išteklius galima išnaudoti norint gilinti ir plėsti papildomas temas, galima toje plačioje platformoje vystyti tradicinių televizijų turinį“, - galimybes nušvietė portalo direktorius.
