D. Radzevičius, kuris yra ir Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas, LŽS vadovauja nuo 2003 m. Į LŽS pirmininkus taip pat siūlytos buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėja, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytoja Audronė Nugaraitė ir žurnalistė Aurelija Arlauskienė kandidatuoti atsisakė.

Suvažiavime nemažai aistrų sukėlė pirmininkui mokamas atlyginimas. Dalis žurnalistų pasipiktino, kad žiniasklaidai sunkiu metu LŽS pirmininkui nustatytas 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžių atlyginimas – apie 10 tūkst. Lt. Atkreiptas dėmesys, kad šis atlyginimas didesnis už Seimo nario ir kitų profsąjungų vadovų.

Tačiau D. Radzevičius patikslino niekada tiek negavęs, nes LŽS tarybos pats paprašęs atlygį sumažinti iki 4 VDU. Taip, pasak jo, metų atlyginimo vidurkis „į rankas“ nesiekė 6 tūkst. Lt.

Balsuojant nuspręsta LŽS pirmininko atlyginimą sumažinti iki 3 VDU, taigi nuo šiol D. Radzevičius „ant popieriaus“ uždirbs 6246 Lt.

Vardijo žiniasklaidos bėdas

„Seimas pagaliau turi apsispręsti, kas gali būti žiniasklaidos priemonių savininkais, kas ne, ir ką daryti su tais, kurie grubiausiu būdu pažeidinėja žurnalisto teises ir laisves, apskritai pamina bet kokias įstatymo nuostatas“, - pagrindines žiniasklaidos bėdas ir numatomus darbus DELFI vardijo prie LŽS vairo likęs D. Radzevičius.

Pasak jo, dabar įstatymuose nenumatyta atsakomybė už žiniasklaidos priemonės savininko piktnaudžiavimą. D. Radzevičius atkreipė dėmesį į sudėtingą situaciją regionų žiniasklaidoje –„Lietuvos paštui“ padidinus prenumeratos pristatymo tarifus, regiono spauda tiesiog fiziškai negalės išgyventi

„Tai – leidinių gyvybės ir mirties klausimas, Vyriausybė su Seimu turi laiko tik iki Naujų metų“ – aiškino pašnekovas.

Suvažiavime priimtose rezoliucijose atkreiptas dėmesys, kad daugelyje žiniasklaidos priemonių žurnalistai dirba pagal skirtingą socialinį statusą – verslo liudijimus, darbo sutartis, autorines bei mišrias autorines ir darbo sutartis. Kadangi mokesčiai dažnai mokami tik nuo minimalios algos, mažėja žurnalistų socialinės garantijos. Pastebėta, kad verslo liudijimai ar kitokios sutartys nėra būdingos žurnalisto veiklai.

Kitoje rezoliucijoje akcentuotas žiniasklaidos savitvarkos institucijų nepajėgumas spręsti vis aštriau kylančias žurnalistų etikos problemas. Dėl to ketinama tobulinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, sukurti žurnalistams skirtą etikos normų rinkinį.

Vilniaus universiteto žurnalistikos magistras D.Radzevičius yra dirbęs Vyriausybės kanceliarijos konsultantu spaudos reikalams, teisėsaugos savaitraščio „Sargyba“ korespondentu, Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių vadovu, bendradarbiavo su LTV, dienraščiu „Respublika“, Vilniaus TV, ėjo įvairias pareigas „11 kanale”, vedė laidas „5 kanale“, „Žinių“ radijuje.

LŽS – nepriklausoma, nepolitinė demokratinė, kūrybinė profesinė sąjunga, vienijantis Lietuvos žurnalistus profesionalus. Šiuo metu LŽS priklauso apie 1000 žurnalistų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją