Kaip matyti iš visuomenės informavimo priemonių Kultūros ministerijai pateiktos informacijos apie jų savininkus, laikraštis „Lietuvos žinios“ priklauso koncernui „Achemos grupė“. 0,13 proc. „Lietuvos žinių“ akcijų priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai. Koncernas „Achemos grupė“ taip pat valdo Jonavos laikraštį „Naujienos“.

Lazdijų rajono meras konservatorius Artūras Margelis valdo laikraščius „Dzūkų žinios“ ir „Dainavos žodis“. Jam priklauso 61,9 proc. įmonės akcijų. Turbūt dėl to „Dzūkų žiniose“ nestinga liaupsių merui A. Margeliui. Vienas pavyzdžių – publikacija pavadinimu „Meras A. Margelis: „Svarbiausias tikslas – kraštiečių gerovė“.

Laikraščio „Širvintų kraštas“ savininkė - Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkė, parlamentaro Jono Pinskaus žmona Živilė Pinskuvienė.

15 proc. laikraščio „Šiaulių kraštas“, Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraščio „Žemaitis” akcijų valdo socialdemokratas Alvydas Šedžius. A. Šedžius – ne tik laikraščio akcininkas, bet ir Šiaulių rajono savivaldybės narys.

Švenčionių rajono laikraščio „Švenčionių kraštas” vyriausioji redaktorė – savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Irena Pauliukevičienė.

Beje, liaupsių rajono merui Vytautui Vigeliui negailinčio laikraščio reklaminis skydelis patalpintas ir savivaldybės interneto svetainėje.

Tarp Demokratinės politikos instituto valdomo interneto dienraščio „politika.lt“ savininkų – ir Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas. Jam priklauso 33,3 proc. dienraščio turto. Po 16,67 proc. turto valdo Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas, konservatorius premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Kęstutis Škiudas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas.

R.Sakadolskis: tai kenkia visai žiniasklaidai

Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos instituto dėstytojo Romo Sakadolskio teigimu, tokie pavyzdžiai kenkia visai žiniasklaidai. Pasak R. Sakadolskio, tai mažina pasitikėjimą žiniasklaida, kelia įtarimus, tad žurnalistų bendruomenė ir leidėjai turėtų būti suinteresuoti, kad tokios situacijos nebūtų.

„Nesvarbu, kieno ji pavaldinė (I. Pauliukevičienė – DELFI). Jeigu ji tarnauja savivaldybėje, tai nesuderinama su buvimu žiniasklaidoje. Čia nėra jokio klausimo. Tas pats su „Lietuvos žiniomis“ – nesvarbu, ar tai simbolinis, ar nesimbolinis akcijų skaičius“, - aiškino VU dėstytojas.

R. Sakadolskio teigimu, žmogus, esantis valdžioje, neturėtų būti žiniasklaidos priemonėje, kurios vienas tikslų – kontroliuoti valdžią, prižiūrėti, kaip valdžia veikia. Jis aiškina, kad politikams valdant žiniasklaidą, žmonės niekada nežinos, kada kokie interesai ateina ir išeina, įsijungia arba išsijungia. „Kitaip sakant, tokios situacijos šiukšlina visą mūsų viešąją erdvę – net ir tokiais atvejais, jeigu viskas neva nekalta ir niekas nepiktnaudžiauja“, - kalbėjo žiniasklaidos ekspertas.

Pasak R. Sakadolskio, jeigu žmogus neatsisako savo turtinių interesų ir nėra politinio ryžto tai daryti, yra kita galimybė – kiekvienąkart matomoje vietoje pranešti, kas yra laikraščio ar svetainės savininkas. Tokiu atveju, mano R. Sakadolskis, padėtis būtų žymiai geresnė.

Bankas dienraščiui pasitikėjimo neprideda?

35,64 proc. dienraščio „Lietuvos rytas” akcijų priklauso bendrovei „Snoro Media

Investicijos“. Tai – banko „Snoras” antrinė bendrovė.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas parengė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, pagal kurias siūloma drausti būti žiniasklaidos priemonių akcininkais ar savininkais ne tik valstybės institucijoms ar įstaigoms, politinėms partijoms, bankams, bet ir jų įsteigtoms ar tiesiogiai valdomoms įmonėms.

R.Sakadolskis sutiktų, kad ir bankai neturėtų būti žiniasklaidos savininkais, mat bankas - nepaprastai galinga institucija, turinti reikalų absoliučiai su visais gyventojais ir visomis ekonomikos šakomis.

„Lietuvos ryto“ atžvilgiu nežinome, kada įsikiša banko interesai. Šito galime nejausti. Todėl kai bankas tapo akcininku, daugelio žmonių, tarp jų ir mano, pasitikėjimo laipsnis „Lietuvos ryto“ atžvilgiu dar labiau sumažėjo“, - kalbėjo R. Sakadolskis.

Kas ką Lietuvoje valdo

Be „Snoro Media Investicijos“ turimų 35,64 proc. dienraščio „Lietuvos rytas” akcijų,

26,70 proc. priklauso dienraščio vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui, 13,07 proc. - buvusiam bendrovės direktoriui Vidmantui Strimaičiui. Bendrovė „Lietuvos rytas“ valdo po 100 proc. bendrovės „Ekstra žurnalas“, „Lrytas“, „Lietuvos ryto televizija“ akcijų.

Bendrovės vadovas – buvęs „Leo LT“ valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika. „Lietuvos ryto“ valdybai priklauso Vidmantas Strimaitis, Algimantas Budrys, Rima Vaitiekūnienė, Rasa Karmazaitė, Rimvydas Valatka, Sigitas Židonis ir Nerijus Baura.

Laikraštis „Lietuvos aidas“, kasdieninis priedas „Naujausios žinios“ priklauso Algirdui Pilveliui. Jis – laikraščio direktorius ir vyriausiasis redaktorius. A. Pilveliui taip pat priklauso 39,51 proc. naujienų agentūros ELTA akcijų. 39,50 proc. ELTOS akcijų valdo bendrovė „Respublikos investicija“, 20,68 proc. – „Respublikos“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus.

Bendrovė „Brolių Tomkų leidyba” leidžia laikraštį „Vakarų ekspresas“. 45 proc. laikraščio akcijų priklauso bendrovei „Ateities dizainas“, 55 proc. – Gintarui Tomkui. Pastarasis – „Respublikos“ vyriausiojo redaktoriaus V. Tomkaus brolis.

Įdomi situacija susiklostė Panevėžyje – čia du dienraščius valdo tie patys savininkai. Dienraštis „Panevėžio balsas“ priklauso Neriui Gasparavičiui, Dariui Gudeliui ir Ovidijui Lukošiui. Jie atitinkamai valdo po 33, 34 ir 33 proc. akcijų. O. Lukošius ir N. Gasparavičius taip pat valdo Panevėžio dienraštį „Sekundė” – jiems atitinkamai priklauso 34 ir 66 proc. akcijų. O. Lukošius taip pat yra lietuviškų „Intelligent life“ ir IQ, leidžiamų „Inteligent Media“, redaktorius.

Bendrovė „Diena Media news“ valdo laikraščius „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, laikraštį „Klaipėda“, žurnalą „TV diena“, žurnalą „The Economist. Pasaulis 2008 metais“ bei portalus „diena.lt“, „kaunodiena.lt“ ir „kl.lt“.

"Baltijos įmonių finansai" šiuo metu valdo 50,15 proc. "Diena Media News“, o investicijų bendrovės "Hermis Capital" įmonių valdoma akcijų dalis po naujos akcijų emisijos išleidimo sumažėjo iki 48,85 proc.

99,95 proc. naujienų agentūros BNS akcijų priklauso bendrovei „Balti Uudistetalituse“. Po 0,05 bendrovės akcijų valdo Virginijus Razmantas ir Audrius Matonis. Buvęs BNS vyriausiasis redaktorius A. Matonis dabar vadovauja Lietuvos televizijos Naujienų tarnybai.

Laikraštis „Atgimimas“ lygiomis dalimis priklauso savaitraščio vyriausiajai redaktorei Indrei Makaraitytei ir Sigitui Babiliui. 66 proc. radijo „Laisvoji banga“ akcijų priklauso Egidijui Razbadauskui, 34 proc. akcijų valdo bendrovė „Vorto“.

51 proc. televizijos SPORT1 akcijų valdo „Ūkio banko investicinė grupė“, 49 proc. – bendrovė „Aldora“.

100 proc. bendrovės „Alfa media”, valdančios naujienų portalą „alfa.lt“, akcijų priklauso įmonei „MG Baltic Media“.

Portalas „balsas.lt“ priklauso bendrovei „Balsas.lt leidiniai“. Bendrovės „Balsas.lt“ vienintelis akcininkas UAB „Balsas.lt leidiniai“ leidžia savaitraštį „Balsas.lt savaitė“; be to, bendrovė „Balsas.lt leidiniai“ taip pat valdo bendroves „Ieva leidiniai“ ir „Tavo akistata“, leidžiančias atitinkamai žurnalus „Ieva“ ir „Gala“ bei laikraštį „Aistata“.

100 proc. portalo DELFI akcijų priklauso bendrovei „Delfi Holding, SIA Latvija”.

Lietuvoje veikia nemažai religinių leidinių. Svetainė „tikiu.lt“ priklauso Krikščionybės žiniasklaidos tarnybai. Tradicinei religinei bendruomenei Lietuvos jėzuitų provincija priklauso žurnalas „Laiškai bičiuliams“. Kauno kunigų seminarija leidžia žurnalą „Žingsniai ir stabtelėjimai“, Semeliškių šv. Lauryno parapija kartu su klebonu Gintautu Antanu Jančiausku leidžia laikraštį „Strėva“.

Po 30 proc. žurnalo „Mūsų parapija“ turto valdo Vilkaviškio vyskupijos kurija ir Šakių dekanas Donatas Jasulaitis. Interneto dienraštį „bernardinai.lt“ ir žurnalą „Kelionė su Bernardinai.lt“ valdo Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolynas. Religijų tyrimų ir informacijos interneto svetainė „religija.lt“ priklauso Mildai Ališauskienei, Donatui Glodeniui ir kunigui pranciškonui Arūnui Peškaičiui.

Žiniasklaidos priemonės gali nepranešti apie įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto.