Pagal Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų sumanymus, turėtų būti nustatyta nauja LRT tarybos sudarymo ir atsakomybės tvarka, kuri leistų performuoti dabartinę LRT tarybą, o naujajai suteiktų daugiau galių. Kaip DELFI sakė vienas pataisų iniciatorių konservatorius Rimantas Dagys, kliūva, kad LRT tarybos narių ir juos delegavusių institucijų kadencijos nesutampa. Pavyzdžiui, išrinkus naują Seimą, ankstesnio parlamento skirti tarybos nariai lieka dirbti iki savo kadencijos pabaigos. Pasak R. Dagio, natūralu, kad keičiantis prezidentui, turėtų keistis ir jo atstovai LRT taryboje.

„Lyg tai formaliai tarybos nariai jų atstovai, iš kurių būtų galima pareikalauti tam tikros atsakomybės, tačiau kadencija jau kita, lyg tai jie ne to Seimo deleguoti“, - kalbėjo R. Dagys. Pasak jo, reikia spręsti ir dėl LRT tarybos santykių su LRT direkcija, mat neaišku, kas turi atsakyti už LRT ataskaitų nepatvirtinimą Seime.

R.Dagio teigimu, darbo grupė taip pat turi idėjų LRT eteryje riboti reklamą. „Iš principo reikia žiūrėti, kaip toliau LRT bus su reklama. Reklamos netekimas turėtų būti dengiamas iš biudžeto, paliekant dėl reklamos konkuruoti komerciniams TV ir radijo kanalams“, - kalbėjo parlamentaras.

Konservatorius neigė, kad LRT įstatymo pataisomis visuomeniniam transliuotojui bandoma primesti politikų įtaką. „Kaip tik priešingai. Kaip tik norėtume eiti visuomeninio transliuotojo linkme. Turime palaipsniui judėti į tarybos galių išplėtimą, jos nepriklausomumo ir atsakomybės didinimą. Ta linkme mes ir stengiamės judėti“, - tikino R. Dagys. Apie tai R. Dagys sako galvojęs keletą metų, tačiau iki šiol nebuvę politinės valios.

A.Siaurusevičius: pataisos Lietuvai daro gėdą

„Aš lojalus Lietuvos valstybei, esu nepriklausomas nuo bet kokios partijos. Tai visų pirma reikėtų vertinti kaip gėdą darančias pataisas visai Lietuvos valstybei. Tai, ką kalba ponas Dagys - kad kažkas neatstovauja partinei daugumai – bandymai suvalstybinti visuomeninį transliuotoją. Bet kurioje kitoje ES valstybėje tai sulauktų labai griežto įvertinimo“, - DELFI sakė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

A.Siaurusevičius primena, kad esminis visuomeninio transliuotojo tarybos narių principas – nepriklausomybė nuo juos delegavusių institucijų. „Šiuo atveju matomas akivaizdus bandymas juos pajungti, padaryti LRT pavaldžią valdžiai“, - sakė LRT vadovas.

Tačiau tai, pastebi A. Siaurusevičius, nieko nauja – esą niekada ir nebuvo kitaip. „Kada Lietuvoje buvo kitaip? Kada kas nors nebandė daryti kažko panašaus?“, - klausė jis.

Visgi A. Siaurusevičius sutinka, kad įstatymo pataisa, LRT eteryje draudžianti reklamą, būtų protinga. „Reklamos riboti jau nereikia – ją riboja gyvenimas. Jos šiuo metu tiesiog nėra. Žmogus, kalbantis apie reklamos ribojimą, nesuvokia, kas dedasi už lango, kaip atrodo šių dienų Lietuva“, - reklamos ribojimo iniciatyvą komentavo A. Siaurusevičius.

Pasak jo, reklamos atsisakymą visuomeniniame transliuotojuje svarstyti galima, tačiau tuo pačiu turi būti užtikrintas tinkamas LRT finansavimas. Dėl to, kad visuomeniniai transliuotojai turi gauti pakankamai lėšų, rezoliucijoje yra pasisakęs Europos Parlamentas.

A.Račas: atleisti A.Siaurusevičių pajėgi ir dabartinė taryba

„Tam tikros prasmės tame būtų, nes, šiaip ar taip, šie paskyrimai iš dalies yra politiniai. Nes jeigu prezidentui arba Seimui yra pavesta skirti tarybos narį, natūralu, kad prezidentas skiria atstovą, kuriuo pats pasitiki arba Seimo dauguma skiria atstovą, kuriuo pasitiki. Kita vertus, yra LRT tarybos ir visuomeninės televizijos politizavimo pavojus“, - konservatorių iniciatyvas komentavo LRT tarybos narys Artūras Račas.

Artūras Račas

Dabartinė schema, jo manymu, kai kuriais etapais LRT nuo politizavimo neišgelbėjo. Todėl konservatorių siūlymą, mano jis, svartyti būtų galima. A. Račo manymu, įstatyme turi būti sudaryta galimybė atšaukti tarybos narį – esą taip žmogus jaustų didesnę atsakomybę, atsiskaitytų tai institucijai, kuri jį paskyrė.

„Prisimenant Dalią Teišerskytę, nežinau, ar A. Siaurusevičius yra ta nacionalinė vertybė, kurią visais būdais reikia saugoti. Tiek tikriausiai prieš jį buvusius buvo galima keisti, tiek poną Siaurusevičių galima keisti. Modeliuoti įstatymo pataisas žiūrint į vieną generalinį direktorių, nežinau, ar pats geriausia priėjimas, nematau ryšio tarp tų dalykų“, - klausiamas, ar įstatymo pataisomis nėra bandoma palengvinti kelią pakeisti LRT direktorių, sakė A. Račas. Jo manymu, „ir dabartinė taryba būtų pajėgi atstatydinti generalinį direktorių, jeigu jis ir toliau nesusitvarkys su LRT finansais“.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius konservatorių iniciatyvas ketvirtadienį suskubo pavadinti įrankiu „siekiant pakeisti LRT vadovybę“.

„Įstatymo pataisas rengiantys konservatoriai siekia LRT vadovybės pakeitimo. Tikriausiai ir ten norima prastumti savo žmogų, kaip taip daroma ir kitose srityse", - naujienų agentūrai ELTA teigė A. Butkevičius.

R.Juozapavičius įtaria siekį nuversti A.Siaurusevičių

„Visiškai nemanau, kad jei kažkas pasiūlo asmenį, šis privalo būtinai būti lojalus tai organizacijai arba tai institucijai, kuri jį pasiūlė. Nes tokiu būdu varžomas nepriklausomumo principas. Nepriklausomumo principas LRT taryboje reiškia, kad tie žmonės, būdami LRT taryboje, turi atstovauti visos tautos interesams“, - aiškino žiniasklaidos konsultantas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius.

R. Juozapavičiaus teigimu, idėja tarybos narius susieti su siūlytojais dar labiau sustiprina jų priklausomybę nuo siūlytojų. Pašnekovo teigimu, pasiūlymas pagal esmę trukdo LRT tarybos nariams būti labiau nepriklausomais.

Tačiau konservatorių siekinį padaryti LRT tarybos narius labiau atskaitingais R. Juozapavičius vertina gerai. „Man jų atskaitomybė iki šiol nėra suprantama, tik iš A. Račo blogo sužinojau, kiek jie gauna už posėdį“, - kalbėjo R. Juozapavičius.

„Kaip ilgametis LRT darbuotojas pamenu, kad visą laiką LRT įstatymo keitimą lydėjo įtarimai, kad taip norima pakeisti administraciją. Taip buvo visada. Šiuo atveju, kai nėra aiškių principų, kuriais remiantis norima taisyti nacionalinio transliuotojo veiklą reglamentuojantį įstatymą, irgi yra pagrindo tokiems įtarimams“, - siekį nuversti A. Siaurusevičių įžvelgė R. Juozapavičius.

Pašnekovo manymu, LRT įstatymas turi būti keičiamas turint aiškią viziją. Norint struktūrinių reformų, juo nuomone, LRT taryboje galima išplėsti įvairių visuomenės grupių atstovavimą.