Tiesa, "Dviratis" atsirado rudenį, tačiau humoristai sako, jog tokia proga ir pusmetį švęsti - ne nuodėmė. LŽ kalbina šio turo organizatorių ir vieną laidos scenarijaus autorių Haroldą Mackevičių.

-Kad laida gyvuotų dešimt metų - retas dalykas...

- Manau, tai unikalus reiškinys, nes "Dviratis" - ilgiausiai gyvuojanti laida Lietuvos televizijose. Tiesa, LTV "Panorama" esti dar ilgiau, tačiau tai jau visai kito žanro laida, mes į ją nesilygiuojame. Taip pat unikalu, kad pavadinimą ne kartą keitusią "Dviračio televiziją" visus dešimt metų veda tas pats asmuo - Vytautas Šerėnas. Negana to, visą laiką vilkėdamas tą patį raudoną švarką!

Per dešimtmetį "perėjome" net penkias televizijas: dvi iš jų - "LitPoliinter" ir "Baltijos televizija" - jau nebeegzistuoja. Laida nuolat ieškojo vis naujo veido: tik atsiradęs "Dviratis" žiūrovams buvo rodomas dukart per mėnesį, vėliau - kas savaitę, galų gale tapo kasdieniu TV projektu.

- Kaip žadate nustebinti publiką, kuri susirinks į laidos dešimtmečio koncertus?

- Parengėme visiškai naują programą. Tiesa, bus ir senų gerų dainų, tačiau dauguma numerių - iki šiol neregėti, negirdėti. Koncertuose dalyvaus aštuoni mūsų artistai: Kristina Kazlauskaitė, Rolandas Kazlas, Neringa Varnelytė, Darius Balčiūnas, Vytautas Šerėnas, Gintaras Ruplėnas, Giedrius Arbačiauskas ir Ramūnas Rudokas. Beje, per pasirodymus visiems pranešime svarbią žinią - ateinantį sezoną "Dviračio televizija" grįš prie pirminio "Dviračio šou" pavadinimo. Be abejo, žiūrovų lauks ir kitos staigmenos bei vertingi prizai.

Diplomuotas šaltkalvis

- Kodėl savęs neminite tarp artistų - juk pats irgi retsykiais vaidinate lenkų turistą, dar keletą personažų?

- Deja, esu tik šaltkalvis iš išsilavinimo, o ne aktorius. Na, kolegų "išprievartautas" kartais turiu suvaidinti turistą iš Varšuvos ar kokį klebonėlį. O ką daryti, jei Ruplėnas su Šerėnu ima koją laužti ar rankas sukti?! Bijau skausmo, prievartos, tad paklūstu jiems ir vaidinu. Suprantate, kodėl tų personažų veido išraiška būna tokia skausminga...

Tiesa, mano "šaknyse" yra šiek tiek lenkiško kraujo. Tačiau lenkų kalbą labai menkai temoku - augau Vilniuje, kieme žaisdavau su lenkų vaikais, taip ir prisirankiojau visokių žodžių.

Klebonėlio personažui reikėjo tokio stamboko žmogaus, taigi per savo didelius žandus ir vėl buvau priverstas filmuotis. Tik norėčiau pasakyti, jog to, ką darau ekrane, nelaikau vaidyba - tai drįsčiau vadinti tiesiog "pasifilmavimu".

Aktoriams - improvizacijos laisvė

- Scenarijus rašote drauge su Šerėnu ir Ruplėnu. Sakykit, ar laidoje dirbantys aktoriai gali improvizuoti?

- Žinoma. Filmavimo aikštelėje aktoriai visokių pokštų prigalvoja. Parašome tik tam tikras frazes, pagrindinius "bajerius", kuriuos privaloma tiksliai pasakyti. Visa kita - aktorių ir laidos režisieriaus Augustino Griciaus reikalas.

Mes, rašantieji scenarijus, net neįsivaizduojame, kaip realiai atrodys siužetai. Nufilmuotos medžiagos prieš jai išeinant į eterį nežiūrime, tad vakare būna įdomu ir patiems laidą pamatyti. Pasitaiko, kad sugalvojame ką nors, bet mums tai visai nejuokinga, tačiau aktoriai taip sužaidžia, jog juoku netveri žiūrėdamas. Žinoma, būna ir atvirkščiai: sumąstome, regis, be galo įdomų siužetą. Oi, atrodo, čia tai dėsim! Tačiau rezultatas visai nepradžiugina.

- Kaip atrodo jūsų, "Dviračio televizijos" kūrėjų, diena?

- Kasdien jau aštuntą ryto visi trys sėdime kabinete, vartome naujausią spaudą. Iki pietų turime būti parašę visus scenarijus ir perdavę juos režisieriui. Paskui toliau ieškome informacijos internete ir visur kitur, kur tik jos galima rasti.

- Nuolat sekti politikos ir kitas aktualijas - praktiškai jūsų gyvenimo būdas?

- Taip, tai toks neįkyrus gyvenimo būdas. Tai ir darbas, ir pomėgis.

Nesimuša

- Ar iš jūsų trijulės kuris nors yra didesnis viršininkas?

- Ne, esame visi lygūs. Viršininko tarp mūsų nėra: kas garsiau rėkia - tas ir teisus. Esame trise, taigi viskas labai paprasta: jeigu dauguma, tai yra du iš trijų, sako, jog esi kvailys, vadinasi, taip ir yra. Žinoma, kartais, kai jautiesi teisus, nenori nusileisti - tada ginčijamės.

- Ar ginčus visada taikiai pavyksta išspręsti?

- Na, nesimušame, negalime sau to leisti: jeigu pradėtume vieni kitiems snukius daužyti, kitą dieną laidos scenarijaus neparašytume, nes reikėtų ligoninėje žaizdas gydytis.

- Kokiomis taisyklėmis vadovaujatės dirbdami?

- Pagrindinė mūsų taisyklė - nekartoti senų, jau nuskambėjusių laidoje ir svetimų "bajerių". O vidaus elgesio taisyklių lyg ir neturime. Gerbdami vieni kitus, vertindami savo darbą ne poilsio dienomis stengiamės nedalyvauti įvairiuose vakarėliuose. Jeigu ir nueiname į kokį pobūvį, turime visada išeiti anksti, kad rytą būtume blaivia galva.

- Kokių žodžių "Dviračio televizija" dažniau sulaukia: pagiriamųjų ar kritikos?

- Ir vienokių, ir kitokių. Sveikos, profesionalios kritikos laukiame labiausiai.

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"