- Kaip DELFI bloge prieš dvejus metus atsirado Little Miss Sunshine? Kas tai - amerikiečių komedija, slapyvardis ar dar kažkas?

- Labai trumpa ir spontaniška istorija. Atsiradau beveik visai atsitiktinai. Su kolege sugalvojom, kad reikia neoficialios erdvės surašyti tam, ką sužinome - tokius gandus, kurių negalime viešai publikuoti.

Tada nusprendėme pasivadinti kaip nors keistai ir apkalbinėti vietines ir užsienio žvaigždes. Neseniai buvau mačiusi filmą „Mažoji Mis“ („Little Miss Sunshine“), kuris garantuoja šypseną kelioms savaitėms į priekį. Ir pagalvojau, kodėl gi bloge, kur galiu būti visai ne aš, nepabuvus maža mergaite su dideliu gyvenimo džiaugsmu?!

- Kiek laiko rašei knygą? Kuo ji skiriasi nuo DELFI rašomo blogo?

- Knygą rašiau apie du mėnesius, bet ji manyje gyveno 26 metus. Kadangi leidėjai mane atrado bloge, kuriame rašydavau, ką sužinojau per savaitę, pagalvojau, kodėl gi į knygą nesudėjus visko, ką sužinojau per gyvenimą...

Žinoma, viskas netilpo. Daug, ką sužinojau, jau esu pamiršusi, daug ko nenoriu prisiminti, dar daug ko nesu sužinojusi. Knygoje sudėjau tai, kas svarbiausia – mano mergaitišką patirtį ir šiek tiek fantazijos.

- Visas pasaulis keliauja į internetą, pati esi blogerė, tad kodėl prireikė kirsti medžius ir leisti knygą?

- Dabar madinga gailėti medžių. Aš irgi leidėjams sakiau, kad gal išleidžiam knygą kompaktinio disko pavidalu. Pridėtume nuotraukų, video, muzikos… Bet aš ir pati nesugebu kompiuterio monitoriuje skaityti ilgų tekstų, todėl miško nepagailėjom, labai madingais netapome, bet užtat galim mėgautis šviežiu spausdinto žodžio kvapu.

- Literatūros kritikai turbūt pašiurps pamatę, kaip greitai gimsta knyga – štai tūlas poetas 10 metų kuria, po to 100 egzempliorių tiražu išleidžia eilėraščių rinktinę, o čia 3000 egzempliorių tiražu išleista knyga po dvejus metus rašyto blogo...

- Todėl niekada ir nežadu stoti į Rašytojų sąjungą:) Vyrams lemta tapti vyrais pastačius namą, pasodinus medį ir susilaukus sūnaus.

Man knygos rašymas, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, buvo viena iš išsipildžiusių svajonių. Dabar liko nukeliauti iki svajonių Kiribačio ir pastatyti filmą. Ir, žinoma, toliau netyčiom atsidurti laiku ir vietoje ten, kur vyksta stebuklai.

- Jei būtum leidėjas, kokią anotaciją parašytum šiai knygai? Ką norėjai ja pasakyti ir ar pavyko?

- Beje, aš dar taip ir neišsiaiškinau, kas knygoms rašo anotacijas. Maniškei knygai anotaciją parašė draugė, kuri pirmoji gavo paskaityti rankraštį. Jei kas būtų liepęs rašyti man pačiai, būčiau ant knygos nugarėlės palikusi tuščios vietos ir pridėjusi dovaną – pieštuką. Kiekvienas galėtų rašyti ar piešti savaip, o po to duoti savaip suvokti kitam.

Net ir žodžių junginį „plastmasinė stiklinė” kiekvienas supranta kitaip, tad ką jau kalbėti apie knygą.

- Kai turėsi atžalą, kurio amžiaus sulaukus, jai duosi paskaityti „2 futbolo aikštes jausmų?

- Savo atžalai parašysiu pasakų knygą vieno egzemplioriaus tiražu. O šitą duosiu tada, kai tik susidomės futbolu.

- Ar knygos viršelis - futbolo aikštė - išduoda, kad esi futbolo aistruolė?

- Neišduoda:)

- O pati, ar žinai, kiek žaidėjų varžybų metu būna futbolo aikštėje?

- 22. Ir geriausia, kai visi būna gražūs.

- Kaip vadinosi garsi Kybartų futbolo komanda?

- Ar galiu pasinaudoti google? -

- Knygoje rašai nujaučianti, kad kolegos virtuvėlėje šnibždėsis aiškindamiesi, ar tai, kas knygoje – tikros tavo gyvenimo detalės. Gal kažkas asmeniškumų jau teiravosi, o gal pati nugirdai ką nors skleidžiant gandus?

- Darbas nebūtų darbas, jei jame nebūtų užkulisių. Kodėl žmonės žiūri realybės šou? Nes jiems įdomūs ne tik blizgučiai, bet ir kas po jais. Taip pat ir čia. Vieni kitus pažįstame tik iš veido, vardo, drabužių firmų, automobilių ir firmos baliukų. Kas slepiasi po jais, bandoma išsiaiškinti kur kas intymesnėse aplinkose nei biuras. Pavyzdžiui, virtuvėlėje arba Skype.

- Kiek knygoje asmeninės patirties ir asmeninio gyvenimo detalių?

- Daugiau nei perskaičiusi manys mama ir mažiau nei perskaitęs galvosi Tu:)

- Mama knygos dar neperskaitė?

- Kol kas dar saugau savo mamą nuo bereikalingo streso ir daugiau žilų plaukų.

- Jei į knygą suguldei 26 gyvenimo metus, tai kas bus, kai sulauksi 50-ies?

- Dar vakar aš galvojau, kad man nereikia veido kremo nuo raukšlių, o šiandien ryte supratau, kad jau reiktų pradėt ieškoti kokio tinkamesnio.

Aš net nežinau, ar po valandos vis dar mėgsiu savo mėgiamiausią maistą. Fantazuoti kelis dešimtmečius į priekį? Labai norėčiau tikėti, kad nereiks rašyti apie save.

Kažkas panašaus į dvigubai originalesnį nei Fredericas Beigbederis rašys apie mane. Aišku, juokauju, tiesiog norėčiau kad būtų apie ką rašyti…

- Kokios pirmosios skaičiusių knygą reakcijos?

- Klausia, ar tikrai laukiuosi…

- Knyga stebina dviem pabaigomis. Kurią skaityti ir kuria tikėti?

- Neabejoju, kad visi, kurie skaitys, perskaitys abi pabaigas. Mes, žmonės, esame sutverti smalsūs. Tikėti ne taip svarbu, kaip pagalvoti, kad tau pačiam gali panašiai nutikti. O iš kitų klaidų mokytis visada ne taip skauda, kaip iš savų.

- Kodėl knygoje tiek daug ir atvirai kalbama apie seksą?

- Matyt todėl, kad daugiausia knygoje aprašomas tas mano gyvenimo laikas, kuriame jis svarbus. Juk visi juo užsiima, vyrai apie tai galvoja kas kelias minutes, o man jo teko aprašyti tik dešimt metų:)

- Kas dabar esi – žurnalistė, rašytoja, blogerė..?

- Gintarė.

- Skaitytojams smalsu, kas esi, ką veiki gyvenime. Kodėl nori išlikti nežinoma?

- Nesu nežinoma, labiau išradingi ne tik žino mano automobilio numerius, bet ir yra tapę mano draugais. Tiesiog Little Miss Sunshine nėra Gintarė. Greičiau tai yra viena mergina su kitos priemaišomis. Ir šiaip man labai patinka painiava. Tiek manyje, tiek knygoje, tiek gyvenime. Juk taip įdomiau!

- Knygos pabaigoje nurodai elektroninio pašto adresą, kuriuo galima kreiptis „nemokamų ir nuoširdžių“ patarimų. Pažadi atsakyti visiems norintiems?

- Per pastaruosius dvejus metus nesu neatsakiusi nei į vieną laišką.

Lilmiss.sun@gmail.com man dovanojo labai gražių žmonių, galimybių ir net vieną knygos herojų. Reikėtų pagalvoti apie paminklą internetiniams laiškanešiams:)

- Kas toliau – blogo rašymas, kita knyga ar nauja meilė?

- Dienos pilnos pasirinkimų...