Pasak jo, jautėsi, kad situacija Gruzijoje panaši į 1991 m. Sausio įvykius Vilniuje. „Vėliava buvo iškelta parodant, kad mums ne tas pats, kas vyksta Gruzijoje – ne tai, kad mes užimame poziciją, kad viskas gerai arba viskas blogai – mes parodome, kad kai yra viena didžiulė konfliktuojanti pusė ir kita mažytė, tai, nori nenori, solidarizuojiesi su tais mažiukais, nes mes patys esame nedideli ir puikiai suprantame“, - DELFI aiškino R. Paleckis.
Pasak jo, iškelti Gruzijos vėliavą pasitarę nusprendė LRT vadovai ir kitos tarnybos. Dėl vėliavos kabinimo atsiklausta Gruzijos ambasadoriaus Lietuvoje. R. Paleckis teigė negirdėjęs, kad Gruzijos vėliavos iškėlimas būtų įžeidęs kurį nors LRT darbuotoją.
R.Juozapavičius vėliavos nekabintų
„Prie nacionalinio transliuotojo pakabinta vėliava vienareikšmiškai leidžia manyti, kad organizacija remia Gruziją. Juk kovojančios pusės turi savo vėliavas – matydamas vienos kovojančių pusių vėliavą supranti, kad tas žmogus tą pusę remia“, - aiškina žurnalistas, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius.
Jis primena, kad vienas žurnalistikos reikalavimų – nešališkumas - svarbu teikti faktus, kad žmonės susidarytų nuomonę patys. Kita vertus, anot R. Juozapavičiaus, puikiai suprantama, kad daugeliu atveju nešališkiems išlikti sunku.
„Iškabinta vėliava - aiškus ženklas – transliuotojas simpatizuoja. Bet gal čia vadovas simpatizuoja –aš nežinau. Pats faktas yra įdomus. Reikia paklausti daugybės žurnalistų, ar jie kabintų tokią vėliavą prie savo redakcijos nušviesdami karinį konfliktą. Aš nekabinčiau, tačiau nenoriu sakyti, kad čia gerai ar blogai“, - sakė R. Juozapavičius.
Lietuvos žiniasklaida laikėsi progruziniškos pozicijos
Vėliavos iškėlimą kaip šalies palaikymą suprato ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas reikalauja konfliktų arba neaiškių situacijų metu pateikti kuo daugiau viena su kita nesusijusių skirtingų nuomonių ir būti objektyviais. Formalaus žurnalistinio objektyvumo prasme tai, manau, gali sukelti abejonių. Bet jei Lietuvos valstybinė pozicija buvo Gruziją palaikyti, ir traktuosime, kad mūsų žiniasklaidos priemonės irgi vienaip ar kitaip palaiko valstybinę politiką, o pagal Konstituciją, beje, negali eiti prieš valstybės interesus - šiuo atveju problemos kaip ir nebūtų“, - aiškino D. Radzevičius.
Anot D. Radzevičiaus, kur kas geriau, kai žiniasklaidos priemonės deklaruoja palaikančios Gruzijos interesus nei apsimeta išliekančiomis visiškai objektyviomis.„Vienintelė problema, kad atsvaros objektyvesnei žiniasklaidai Lietuvoje tiesiog nebuvo – akivaizdžiai matome, kad rusiškos žiniasklaidos priemonės palaiko prorusišką poziciją, o dauguma Lietuvos žiniasklaidos priemonių rėmė progruzinišką poziciją. Trečiosios nuomonės pasigedau ne tik nacionaliniame kanale, bet apskritai visose žiniasklaidos priemonėse“, - apibendrino LŽS pirmininkas.
K.Girnius: BBC to nedarytų
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad situacija komplikuota. Jo manymu, prie BBC ir pagrindinių JAV žinių agentūrų vėliava šiuo atveju neplevėsuotų - būtų pavojus sukelti galimybę laikytis vienos pusės remiamos pozicijos, o ne objektyviai nagrinėti reikalus.
„Antra vertus, LRT, skirtingai nuo BBC ir „BBC World Service“, nėra vien tik žinių agentūra – čia yra visokiausių kitų laidų, neturinčių nieko bendra su žiniomis. Galiu įsivaizduoti, kaip žmonės, rengiantys pramogines laidas, gali jaustis turintys teisę išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Bet šia prasme pagrindinė atsakomybė tenka žinių tarnyboms – ne taip svarbu, vėliava plevėsuoja ar ne – svarbu užtikrinti, kad jų žinios apie įvykius Gruzijoje būtų kiek galima objektyvesnės, nebūtų vienašališkos ir netaptų propaganda, kur aiškinama tik iš vienos pusės“, - kalbėjo K. Girnius.
Anot jo, pranešinėjant apie užsienio reakciją Gruzijos atžvilgiu, nacionalinio transliuotojo eteryje turėtų atsispindėti įvairiausios nuomonės.
R.Paleckis: solidarizavomės su silpnaisiais
R. Paleckio teigimu, LRT atspindėjo abi konfliktuojančias puses, pateikinėjo įvairias nuomones. Anot jo, LRT iš esmės informavo kiek įmanoma nešališkai ir objektyviai, tačiau savo kailiu esame patyrę, kad galime per vieną naktį būti sunaikinti ir išvaryti iš žemėlapio. Tai, sako R. Paleckis, mus iš esmės ir skiria nuo BBC ir CNN, niekada nesuprasiančių mažos valstybės situacijos.
„Jie mūsų kailyje niekada nebuvo ir nebus, nes yra visai kitaip žiūrinčios didelės imperijos, valstybės. Jie žiūri į mažus kaip į trukdančius jiems pasaulyje įgyvendinti tam tikrus interesus, o mes mažiukai. Tokie ir esame – kažkam trukdome, bet turime teisę egzistuoti. Tokią teisę turi ir gruzinai“, - sakė LTV vadovas.
„Ne viską žinodami ir neakydami, kad viskas tik juoda arba balta, mes tiesiog iš principo solidarizavomės su silpnaisiais – su tais, kurie silpni, neturi atominių bombų ir kurie neturi milijoninės kariuomenės, bet tiesiog atsidūrė akistatoje su galybe“, - teigė R. Paleckis.
Jo manymu, Rusija gerokai viršijo ginties būtinybę – ne tik apgynė Pietų Osetiją, bet ir pradėjo okupuoti Gruziją. „Kai pradėjo okupuoti, tada, mano asmenine nuomone, aš galiu pareikši savo poziciją ir šiuo atveju man suprantama, kodėl Audrius Siaurusevičius panašiai galvoja ir kodėl ta vėliava atsirado prie mūsų pastato“, - apibendrino LTV vadovas.
