Kaip matyti iš visuomenės informavimo priemonių Kultūros ministerijai iki 2008 m. kovo 30 d. pateiktos informacijos apie jų savininkus, Seimo narys, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas V. Karbauskis – bendrovės „Tauragiškių balsas“, leidžiančios to paties pavadinimo laikraštį, akcininkas. Jam priklauso 50 proc. laikraščio akcijų.

Beje, V. Karbauskis praėjusių metų gegužę apkaltintas bandymu mokėti algą „vokelyje” konkuruojančio laikraščio „Tauragės kurjeris” žurnalistui Gintarui Gražinskui. Šią istoriją aiškinosi Seimo Etikos ir procedūrų komisija. V. Karbauskis šią istoriją tuomet vadino konkuruojančio leidinio provokacija.

Dienraštis „Lietuvos žinios“ priklauso ne tik koncernui „Achemos grupė“, turinčiai 99,59 proc. laikraščio akcijų. 0,29 proc. „Lietuvos žinių“ akcijų priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai.

40,8 proc. „Lietuvos ryto” akcijų priklauso laikraščio vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui, 19,9 proc. – bendrovės direktoriui Vidmantui Strimaičiui, 13,5 proc. – vyriausiojo redaktoriaus pirmajam pavaduotojui Algimantui Budriui, 10,9 proc. – Algirdui Kumžai. Pastarasis – Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, 1994-1997 m. dirbo „Lietuvos ryto“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju.

D.Radzevičius: kyla pavojus demokratijai

„Visą laiką sakau, kad iš principo politikams bet kokiu - savininko ar vadovo - statusu dalyvauti žiniasklaidoje yra nenormalu. Tai yra absurdas, nes nelieka valdžių atskyrimo principo. Lietuvoje politikai gali uzurpuoti bent tris valdžias iš keturių – vienu metu gali būti Seimo nariu, ministru, žiniasklaidos savininku, vadovu arba turėti laidą televizijoje. Belieka jiems leisti dirbti teisėjais – tada turėsime autoritarinę valstybę“, - DELFI situaciją komentavo LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Pasak D. Radzevičiaus, pagal Visuomenės informavimo įstatymą politinės partijos iš viso neturi teisės turėti žiniasklaidos priemonių. Jos gali leisti tik partinius leidinius. „Net jei tai yra simbolinis akcijų kiekis ir dalyvavimas, iš principo tai jau yra problema“, - apie socialdemokratų dalį „Lietuvos žiniose“ sakė LŽS pirmininkas.

Jo įsitikinimu, jei valdžios institucijose dirbantis žmogus valdo žiniasklaidos priemonę, demokratinei valstybei iškyla pavojus. „Žiniasklaida turi kontroliuoti valdžią, stebėti ją ir prižiūrėti. Klausimas paprastas – kaip pavaldinys gali kontroliuoti savo šeimininką? Problema užprogramuota savaime“, – kalbėjo D. Radzevičius.

LŽS pirmininkas primena, kad reikėtų vadovautis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu. Tačiau, jo žiniomis, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dar nėra nagrinėjusi atvejų, ar leidėjo įsipareigojimai valstybės tarnyboje ar politinei partijai yra etiški.

R.Juozapavičius: akcijų deklaravimas teparodo ledkalnio viršūnę

R. Juozapavičius DELFI sakė, kad turimų akcijų deklaravimas leidžia pamatyti tik žiniasklaidai daromos įtakos ledkalnio viršūnę. „Labai daug įtakos gali daryti asmenys, dalyvaujantys priimant redakcinius sprendimus. Mano supratimu, didelė reklamos sutartis gali turėti tokią pačią įtaką kaip akcininkas“, - teigė R. Juozapavičius.

Jis svarsto, kad A. Kumžos įtaka „Lietuvos ryte“ gali būti nebent ta, kad dienraštis apie jį blogai nerašys. R. Juozapavičius pastebi, kad „Lietuvos žinios“, nepaisant socialdemokratų valdomos dalies akcijų, apie socialdemokratus rašo kritiškai. Tačiau, pasak jo, vienareikšmiškai reikia vertinti V. Karbauskio valdomų akcijų kiekį „Tauragiškių balse“.

„Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas mano, kad didelių reklaminių ir kitokių sandorių bei laikraščio pajamų atskleidimas leistų suprasti, kas daro įtaką žiniasklaidos priemonei.

Pasak jo, Europos Tarybos (ET) rezoliucijoje dėl priemonių, užtikrinančių žiniasklaidos priemonių skaidrumą, ET pabrėžia, kad visuomenei reikia pateikti kuo daugiau žinių, kas gali daryti įtaką vienokiam ar kitokiam žiniasklaidos priemonės sprendimui. Akcininkų atskleidimas, anot R. Juozapavičiaus, - tik vienas, ribotas instrumentas.

Lietuvos žiniasklaidos įdomybės

Kaip rodo Kultūros ministerijos skelbiami duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus 2008 m., žurnalo „Ieva“ vyriausioji redaktorė Eva Tombak deklaruoja turinti 51 proc. žurnalą leidžiančios bendrovės „Naujoji Ieva” akcijų. Jos vyras Viktoras Tombakas turi 49 proc. bendrovės akcijų. E. Tombak dar turi 25 proc., o V. Tombakas - 24 proc. bendrovės „Jungtiniai leidiniai”, leidžiančios žurnalus „Cosmopolitan“, „Deko“ ir „TM“, akcijų.

Bendrovės „Respublikos leidiniai“, leidžiančios laikraščius „Respublika“ lietuvių ir rusų kalbomis, akcijas valdo Vitas Tomkus su sūnumis Justinu ir Ryčiu. Pačiam V. Tomkui priklauso 74 proc. akcijų, J. Tomkui – 15 proc., R. Tomkui – 10 proc. Beje, V. Tomkaus brolis Gintaras Tomkus – dienraščio „Vakarų ekspresas“ direktorius ir vyriausiasis redaktorius.

Bendrovei „Diena Media News“, valdančiai laikraščius „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“, žurnalą „TV diena“, priklauso 565 vienetai „Šiaulių krašto“ akcijų. Bendrovės „Diena Media News“ vykdomajam direktoriui Neriui Gasparavičiui taip pat priklauso laikraštis „Telšiai šiandien“ bei 50 proc. Panevėžio dienraščio „Sekundė“ akcijų.

Leidėjas Algimantas Šindeikis valdo 17 proc. „Veido periodikos leidyklos”, leidžiančios žurnalus „Veidas”, „Moters savaitgalis“, „Moters savaitgalio patarimai“, „Moters savaitgalio virtuvė“, „Liekna ir graži“, „Mažylis“, „Mažylis patarėjas“, „Computer Bild Lietuva“, „Computer Bild Lietuva patarėjas“, „Computer Bild Lietuva Žaidimai“, „Auto Bild Lietuva“ ir „Auto Bild Lietuva 4×4”, akcijų. Likusius 83 proc. akcijų valdo koncernas „Alga“.

Bendrovė „Lietuvos rytas“ taip pat skelbia turinti bendrovių „Ekstra žurnalas“, „Lrytas“, „Media team“, „Ekstra žinios“, „15 minučių”, „Penktas kanalas” akcijų.

100 proc. DELFI akcijų priklauso Estijos bendrovei DELFI, valdomai estų „Ekspress Group“. „Ekspress Group“ sudėtyje esanti „Ekspress leidyba“ leidžia žurnalus „Panelė“, „Moteris“, „Mano namai“, „Tavo vaikas“, „Klubas“, „Sveika!“, žurnalus vaikams „Naminukas“ ir „Penki“.

Savą leidinį turi ir netradicinė religinė bendruomenė - krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“, leidžianti laikraštį „Ganytojas“. „Tikėjimo žodis“ valdo ir internetinį puslapį bzt.lt. Interneto svetainės bernardinai.lt steigėjas – Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolynas.

Kultūros ministerija skelbia, kad surinktų ir apdorotų duomenų apie vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų bei informacinės visuomenės informavimo priemonių savininkus skaičius nuosekliai didėja nuo 2006 metų. Tais metais buvo paskelbti duomenys tik apie 36 viešosios informacijos rengėjus, platintojus ar jų dalyvius. 2007 m. šis skaičius siekė 197, o šįmet skelbiami duomenys jau apie 468 visuomenės informavimo priemones.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją