Dar blogesnė padėtis elektroninėje erdvėje. Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato tinklalapyje galima perskaityti keistai suformuluotų pranešimų apie uostamiestyje padarytus nusikaltimus.
Kartais jie būna parašyti taip, kad neįmanoma suprasti, apie kokios lyties žmogų rašoma: „Į policiją kreipėsi 2 merginos gyv. Malūnininkų g. pranešdami, kad 2008-04-16 apie 15.30 val. sugrįžusios į namus pastebėjo, jog yra išlaužtos kambarių duris. Viena mergina pasigedo savo nešiojamąjį kompiuterį – 3200 lt vertės, o iš kitos pavogtas mobiliojo ryšio telefoną 150 lt vertės“.
Arba: „2008-05-01 apie 10 val. Debreceno g. bankomate po atliktos bankinės operacijos mergina paliko kortelę. Po 2 min. sugrįžęs bankomate atrado kortelę, bet nuo sąskaitos buvo nuimta 1000 lt.“
Atstovai spaudai kartais nustebina ir pralinksmina netikėtais pranešimais. Pavyzdžiui, savivaldybės darbuotojas pranešė, kad „eilinis žurnalistų ketvirtadienis įvyks penktadienį“.
Vis dar klesti slavizmai
Valstybinės kalbos inspekcijos vyresnioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė teigė, kad žurnalistai dažniausiai nusižengia skyrybos taisyklėms. Didieji dienraščiai šiurkščių klaidų rašiniuose paliekantys retai. Mat skaitytojus pasiekia kolektyvinio darbo vaisius. Korespondentų rašinius skaito korektorės, redaktoriai, budintieji žurnalistai.
Logikos klaidų dažniau aptinkama bulvarinėje spaudoje. Televizijos ir radijo žurnalistai, pasak R.Kanišauskaitės, dažniausiai klysta neteisingai kirčiuodami. Ypač dažnos tarsenos klaidos – pokalbių laidose, kurias veda ne žurnalistai, o pramogų verslo atstovai, vadinamosios garsenybės. Jų kalboje gausu svetimybių bei miesto slengo. Kur kas mažiau klaidų pastebima žinių bei analitinėse laidose.
Inspektorė pasakojo, kad dažniau tikrinami tie leidiniai bei žiniasklaidos priemonės, kurios jau pasižymėjo klaidų gausa. Kiti tikrinami kartą ar du per metus.
Nors anglų kalba sparčiai skverbiasi į mūsų gyvenimą, R.Kanišauskaitė pastebėjo, kad kol kas lietuvių kalba labiausiai užteršta slavizmais.
Vedėjas – pavyzdys
Klaipėdos savivaldybėje dokumentų redaktorėmis dirbančios Giedrė Bružienė ir Giedrė Gustienė tikino, kad uostamiesčio valdininkai yra pakankamai raštingi. Ištaisiusios raštų kalbą redaktorės dažniausiai pasitaikančias klaidas apibendrina interneto svetainėje.
Tačiau ne visi politikai ir savivaldybės tarnautojai pastabų paiso. Kai kurie yra pareiškę, kad šių moterų darbas apskritai nereikalingas.
Vienu stropiausių bei taisyklingiausiai rašančiu redaktorės vadino savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoją Kęstutį Vaitiekūną.
„Yra ir tokių, kurie kaskart palieka tas pačias klaidas, tačiau tokių neišduosime“, – tvirtino G.Bružienė.
Pirkėjus vilioja „Vodkė“
Savivaldybės kalbos tvarkytojos Asta Chrustaliova ir Ligita Dunčikienė tikrina užrašus viešosiose erdvėse, spaudos, radijo, televizijos kalbą, kai kurių valstybinių įstaigų darbuotojų gebėjimą taisyklingai rašyti bei kalbėti.
„Mums neretai tenka būti tikrais detektyvais, nes privalome aiškintis, kas atsakingas už netaisyklingą užrašą. Štai, pavyzdžiui, S.Daukanto gatvėje akis bado užrašas virš parduotuvės: „Vodkė“. Tokia iškaba pažeidžia visas normas, bet kol kas nepavyko sužinoti, kas yra jos šeimininkas“, – pasakojo A.Chrustaliova.
Kalbos tvarkytojos jautriai reaguoja į šiurkščias kalbos klaidas. Jos rėžia specialisčių ausį ne tik darbe, bet ir buityje.
„Neseniai atkreipiau dėmesį, kad vienas filmus įgarsinantis vyras turi siaubingą tarseną. Kalba kaip tikras klaipėdietis: tąso balses, kirčiuoja priešingai, nei reikalauja taisyklės. Tačiau fiksuoti tokius pažeidimus užtrunka labai daug laiko. Tenka įsirašyti visą laidą ar filmą, kelis kartus jį išklausyti ir tik tada galima apibendrinti klaidas“, – tikino L.Dunčikienė.
„Mirusysis atrodė blaivas“
Sakoma, kad lengviausia patikėti tuo, kas neneigia savų klaidų ir gali iš jų ne tik pasimokyti, bet ir pasijuokti. Per daugelį darbo spaudoje metų „Klaipėdos“ redaktoriai sukaupė nemažą pluoštą žurnalistų liapsusų, kurie nepasiekė skaitytojų. Šiandien juos galima paskaityti kaip trumpus anekdotus.
„Įgulą sudaro 65 jūrininkai ir jie ryja daug kuro.“
„Policininkai į vagystės vietą atvyko tik po pusės paros ir rado ataušusias vagių pėdas.“
„Kiaulės susirgo suėdusios katino prismaugtą, bet paliktą užkrėstą žiurkę.“
„Godžiai žvejai apsėdo retą svečią ledą.“
„Vandens tiekėjai nėra vieninteliai vargšai, nukentėję nuo smaugikės pensininkės.“
„Darbščios rankos išvaiko liūdesį ir nerimą.“
„Kiti darželiai yra aptverti, bet tvorose taip pat būna skylių, jos nepakankamo aukščio.“
„Klaipėdoje kariams teko dažniau išvykti už poligono teritorijos ir imituoti santykius su civiliais.“
„Atidarius maišelį vyrui nosį surietė baisi smarvė. Jos galiojimo terminas buvo nurodytas iki birželio 3 dienos.“
„Iš pažiūros mirusysis atrodė blaivas.“
„Fontanai purkštaus gegužės pradžioje.“
„Ten šniūrais eina visokio plauko ištroškę piliečiai.“
„Labai dažnai žirgai pakiša koją penkiakovininkams, nes jie prieš varžybas traukia burtus su kokiu iš jų jos.“
