K.Prunskienės nuotraukos – straipsniams paįvairinti
Priminus, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra konstatavusi, jog spaudoje skelbdama straipsnius apie savo ir ministerijos veiklą, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, V. Rekevičius aiškino, kad VTEK ministrei priekaištavo dėl kai kur šalia ŽŪM informacijos publikuotų jos nuotraukų. „Ne dėl tekstų, ne dėl turinio, ne dėl formos – nebuvo kalbos, kad tai reklama, tiesiog nepatiko, kad yra ministrės nuotraukų“, - sakė V. Rekevičius.
Jis pridūrė, kad spaudoje yra visų valdžios žmonių nuotraukų – laikraščiai jas įdeda patys. Be to, K. Prunskienės nuotraukas laikraščiai esą taip pat dėjo patys, nes norėjo paįvairinti tekstus. „Mes šiuo metu labai kategoriškai prašome ministrės nuotraukų nedėti, o medžiaga ėjo ir toliau kaip ėjusi, niekas nepasikeitė“, - teigė V. Rekevičius.
Be to, pasak jo, skelbiant publikacijas vykdomi ES nurodymai informuoti, kaip gauti paramą, kaip pildyti dokumentus. Užtat, sakė ŽŪM atstovas, Lietuvos žemdirbiai pirmauja Europoje įsisavindami ES paramą.
K.Prunskienės atvaizdas – beveik kaip „Maximos“ reklama
„Palyginimas – labai įspūdingas“, - išgirdęs ŽŪM ir „Maxima“ reklamos apimčių palyginimą, sakė tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas, VTEK narys Rytis Juozapavičius.
Panašių pavyzdžių, pasak jo, buvę ir kitose šalyse, kur valdžia dideliais kiekiais perka socialines reklamas, viešumą. Štai Didžiojoje Britanijoje praėjusiame dešimtmetyje Vyriausybė rungėsi žiniasklaidoje pirktos informacijos kiekiu su viena verslo korporacija.
R. Juozapavičius abejoja, ar publikacijos spaudoje - pats efektyviausias būdas pranešti bendruomenei apie valdžios planus – pirma, pasak jo, reikėtų atlikti komunikacijos studiją. „Aš įsivaizduoju, kad užuot masę pinigų skyrus plotui ir laikui žiniasklaidoje, būtų galima pasamdyti žmonių, kurie atsakytų į interesantų klausimus“, - sakė TILS vadovas.
Anot jo, neaišku, kiek žmonių skaito paklodes, už kurias mokami pinigai. Ar verta į tai mesti tiek pinigų, R. Juozapavičiaus nuomone, turėtų atsakyti auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Be to, pasak R. Juozapavičiaus, daug pateikiamos informacijos suasmeninama pasitelkiant K. Prunskienę. „Ponia Prunskienė nevengia būti toje terpėje ir nevengia iš to turėti asmeninės neturtinės naudos. Jos citatos, atvaizdas tiražuojamas beveik taip pat kaip „Maxima“ reklama“, - kalbėjo R. Juozapavičius. R. Juozapavičius teisme turės atstovauti VTEK byloje prieš K. Prunskienę – ministrė apskundė teismui nepalankią VTEK išvadą.
Tokių atvejų tik daugės
„Manau, kad viešieji ryšiai ir reklamavimasis – natūralus valstybės sektoriaus komercinės veiklos aspektas“, -sakė publicistas Karolis Klimka.
Pasak jo, pastarojo meto įvykiai, susiję su ne visiškai skaidriais užkulisiniais sandoriais tarp Vyriausybės ir verslo subjektų, rodo, jog šiandien regima vykdomosios valdžios hipertrofija. „Jai permestos visos praktinės derybų, politikos praktinio įgyvendinimo funkcijos. Iš esmės vykdomoji valdžia tampa stambaus kapitalo įkaite“, - mano K. Klimka.
Jam keistas vienos ŽŪM aktyvumas reklamavimosi laikraščiuose srityje. Šią situaciją jis vadino precedentu. „Kuo toliau, tuo daugiau matysime tokių fenomenų, nes vykdomoji valdžia, Vyriausybė, iš esmės yra tam tikras komercinis valstybės organas. Aišku, kad jis yra manipuliuojamas stambaus kapitalo“, - teigė K. Klimka. Reklamos plotai, anot jo, - didelio komercinio aktyvumo simptomas.
Pinigai naudą atneša ne visada
Ketvirtadienį pristatyto tyrimo metu paaiškėjo, kad 66,3 proc. skaitytojų teigia pastebintys užsakytus straipsnius, 55,7 proc. aiškina pastebintys ir tuos straipsnius, kurie užsakyti paslėptai, o apie 40 proc. skaitytojų pastebėtus užsakomuosius straipsnius vertina neigiamai. Tad, pasak tyrėjų, pastangos perduoti informaciją naudojantis užsakomaisiais straipsniais – neefektyvios.
„Jeigu komunikacijos specialistai sako, kad užsakomieji straipsniai neefektyvūs, tada didžiulis mokesčių mokėtojų pinigų leidimas gali būti dar labiau kvestionuojamas. Valstybės kontrolė, pasiėmusi šias išlaidas ir pažiūrėjusi, kiek pinigų išleista, galėtų dar rimčiau paklausti: „gerbiamieji, o kas iš jūsų sugalvojo, kad tokie pinigai turėtų būti sukišti“, - kalbėjo R. Juozapavičius.
Beje, prieš savaitę pristatytas tyrimas, kurio metu domėtasi, kurios ministerijos viešųjų ryšių srityje veikia aktyviausiai. Pagal jį ŽŪM Viešųjų ryšių skyrius įvertintas kaip aktyviai dirbantis viešųjų ryšių srityje ir gavo 1,80 balo. Nepaisant viešiesiems ryšiams skiriamų lėšų, šis rodiklis gerokai atsiliko nuo geriausius įvertinimus gavusių Krašto apsaugos (2,51), Sveikatos apsaugos (2,38) ir Teisingumo ministerijų (2,35).
