Visame pasaulyje nužudymų aukomis šiuo laikotarpiu tapo apie tūkstantį žurnalistų, tačiau tik ketvirtadalis iš jų žuvo karo ar ginkluotų konfliktų zonose. "Daugybėje šalių nužudymas tapo paprasčiausiu, pigiausiu ir efektyviausiu būdu nutildyti nepalankios informacijos skleidėjus", - pažymėjo organizacijos direktorius Rodnis Pinderis (Rodney Pinder).

Kaip ELTA jau skelbė, Maskvoje prieš kelias dienas neaiškiomis aplinkybėmis žuvo dienraščio "Kommersant" žurnalistas Ivanas Safronovas, kuris aiškinosi ginklų pirkimo-pardavimo sandorius tarp Rusijos iš vienos pusės ir Sirijos bei Irano iš kitos. Oficialia pareigūnų savižudybės versija žurnalisto artimieji ir draugai nėra linkę tikėti.

I. Safronovas savo kolegoms buvo prasitaręs, jog ketina patikrinti informaciją apie naujus sandorius parduoti Sirijai naikintuvus "Su-30", o Iranui - raketas "S-300V". Teigiama, kad abiem atvejais ginklai turėjo būti perduoti per Baltarusiją, kad Maskva išvengtų Vakarų kaltinimų remiant priešiškas valstybes. I. Safronovo atžvilgiu buvo pradėti du tyrimai dėl išdavystės, jį kelis kartus apklausė Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai.

Rusijoje vis dar vyksta tyrimas dėl žurnalistės Anos Politkovskajos, rašiusios apie žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje, nužudymo. Niujorke veikiančio Žurnalistų gynimo komiteto duomenimis, pernai užsakomųjų žmogžudysčių aukomis tapo 13 Rusijos žurnalistų.