Agresija – išmokstamas elgesys
Apibendrinant laidų stebėjimo ir anketinių apklausų duomenis galima teigti, jog TV ne visada teigiama linkme formuoja Lietuvos nepilnamečių nuostatas ir elgesį, tačiau vaikų požiūris į televizijos demonstruojamą smurtą labiau teigiamas negu neigiamas. TV gali parodyti nepilnamečiams, kaip ir kada agresyviai elgtis, nors 33 % mergaičių ir 67 % berniukų mano, jog smurtas ekrane neturėtų būti draudžiamas.
Kuo mažesnis vaikas, tuo stipresni jo išgyvenimai ir akivaizdesni elgesio modeliai, išmokti iš televizijos – vienos įtaigiausių masinės komunikacijos priemonių. Socialinio išmokimo teorija teigia, jog naujų agresyvaus elgesio formų galima išmokti stebint tam tikrą elgesio modelį, matomą socialinėje aplinkoje ar vaizduojamą TV ekrane. Anot teoriją sukūrusio Amerikos psichologų sąjungos prezidento Albert Bandura, agresija yra išmoktas elgesys, kuris niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos įgytos elgesio formos.
Formuoja stereotipinį mąstymą
Televizorių įsijungę Lietuvos berniukai dažniausiai renkasi vaidybinius filmus (30 %), animacinius filmukus (24 %) ir žinių laidas (22 %). 12 % berniukų dažnai žiūri kriminalines publicistines televizijos laidas; tokio pobūdžio TV produkciją renkasi 3 kartus mažiau mergaičių.
Mergaitės gerokai dažniau nei berniukai žiūri muilo operas – serialus dažniausiai renkasi ketvirtadalis apklausose dalyvavusių respondenčių. Jų pamėgtuose serialuose išskirti vyro ir moters vaidmenys šeimoje įtvirtina stereotipinį paauglių mąstymą. „Tai, ką vaikas stebi per televiziją, kokybiškai jį formuoja“, - teigia Socialinio išmokimo teorijos šalininkai.
Išgyvena baimę, pasibjaurėjimą ir liūdesį
2-iems trečdaliams Vilniuje ir Alytaus rajone gyvenančių berniukų imponuoja drąsūs ir stiprūs ekrano herojai, beveik pusės paauglių numylėtiniai pasižymi žiaurumu. Viena pagrindinių šių tyrimų išvadų – kuo daugiau teigiamų emocijų paaugliai patiria stebėdami smurtą TV ekrane, tuo labiau smurtauti linkę jie patys. Savo moksliniame straipsnyje doc. dr. Alfredas Kiškis rašo, jog ginklų rodymas TV ekrane didina nepilnamečių agresiją. Nemažai mergaičių matydamos ginklus patiria neigiamas emocijas – baimę (13 %), emocinę įtampą (9 %), pyktį (7 %), pasibjaurėjimą (5 %) ar liūdesį (5 %); tik 5 % jų patiria džiaugsmą. Tuo tarpu net pusė apklausose dalyvavusių berniukų teigė patiriantys džiaugsmą, kai ekrane matomi ginklai.
Įdomu yra tai, kad 72 % nepilnamečių, dažnai žiūrintiems TV programas po 23 val. vakaro, tėvai nedraudžia to daryti. Suaugusiesiems skirtas laidas, transliuojamas po 23 val., gimdytojai labiau linkę leisti žiūrėti berniukams. Tikėtina, jog tėvai linkę apsaugoti silpnesniąją lytį nuo neigiamo TV transliuojami smurto ir agresijos poveikio.
Mokinių elgesys nebuvo toks agresyvus
2006-ųjų balandžio mėnesį Vilniaus J. Ivaškevičiaus jaunimo mokykloje vyko apskritojo stalo diskusija. Joje dalyvavusių pedagogų nuomone, mokinių elgesys prieš 5 ar 15 metų nebuvo toks agresyvus.
Šio straipsnio autorės kalbinti mokytojai mano, kad įtakos paauglių agresijai turi smurtinio pobūdžio informacija, šiandien nesunkiai prieinama interneto, televizijos ir kitų žiniasklaidos priemonių pagalba. Pedagogai pastebi, jog TV neretai akcentuoja smurtą ir anaiptol ne visada tiksliai atspindi realų pasaulį.
Silpstanti rega, antsvoris ir skurstanti vaizduotė
Vilniuje ir Alytaus rajone atliktų apklausų metu nustatyta, kad vaikai televizorių žiūri dažnai – 9 iš 10-ies respondentų prie TV ekrano kasdien praleidžia bent valandą, iš jų 4 – daugiau nei 3 valandas.
Užsienio ir Lietuvos specialistai (dr. Michael Rich (JAV), doc. Zoja Tidikienė, Valdonė Valienė ir kt.) vienbalsiai tvirtina: vaikams per dieną prie televizoriaus praleidžiant po 3 ir daugiau valandų, silpsta rega, ugdomas nejudrumo įprotis, auga antsvoris. Prie TV ekrano nuolat kiurksantiems nepilnamečiams gresia ir kitos problemos: silpstantis loginis mąstymas, skurstanti vaizduotė, nesugebėjimas blaiviai vertinti, regos sutrikimai ir besivystančios nervinės sistemos žalojimas.
Autoritetingo JAV Harvardo universiteto mokslininkai įsitikinę, jog tarp viršsvorio problemų ir televizoriaus žiūrėjimo egzistuoja tiesioginis ryšys. Dr. Jean L. Wiecha, dr. Karen E. Peterson ir kitų tyrimą atlikusių specialistų teigimu, prie ekrano praleista valanda prilygsta papildomoms 167 kalorijoms. Kiekvieną dieną prie televizoriaus praleidžiant valandą per metus galima priaugti beveik 7 kilogramus.
