Konsultacinės UAB „Sabelija“ Pardavimų departamento direktorius Mindaugas Dirgėlas DELFI sakė, kad bendrovės reklamoje juoko forma pateikti rimti dalykai.
„Profesinės rizikos vertinimas yra rimtas dalykas ir siauraakiai minimi todėl, kad japonai yra labai protingi ir čia yra ne sulyginimas su lietuviais, bet žiūrima iš verslo pusės. Tai yra normali reklama ir niekas nieko blogo neturėjo omenyje “, - sakė M.Dirgėlas.
Radijo reklama pagaminta dar praėjusiais metais.
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė DELFI sakė, kad tokia reklama yra „mažų mažiausiai nekorektiška“. Anot kontrolierės, sulaukusi dėl tokio apibūdinimo įsižeidusio asmens ar organizacijos skundo, jos vadovaujama tarnyba nagrinėtų šį atvejį.
„Nežinia, kurią tautybę turi omeny reklamos kūrėjai. Tačiau bet kuris privatus tam tikros tautybės (kilęs iš Azijos - DELFI) asmuo ar organizacija galėtų apskųsti šią reklamą. Mes tokį skundą būtinai nagrinėtume, tik nežinau, kuo viskas baigtųsi“, - kalbėjo A.Burneikienė.
Jos teigimu, bet kokios stereotipinės žmonėms taikomos etiketės, - tokie epitetai kaip „blondinė“, „siauraakis“, netradicinės seksualinės orientacijos žmogaus apibūdinimas – turėtų būti vartojamos itin atsargiai.
„Siauresnes akis gali turėti bet kokios tautybės žmogus, net ir lietuvis, todėl į tokius išvaizdos ypatumus nereikėtų badyti pirštais. Jei jis nevalyvas, tada – kitas klausimas, - kalbėjo A.Burneikienė. - Deja, pas mus jos klijuojamos nuolat. Seniau yra tekę girdėti pasakymą: o dabar vaikai sudainuos tikrą negrų liaudies dainelę. Arba repliką reklamoje: ech tu, kvaiša, ką tu išmanai. Anekdotas yra vienas dalykas, bet apibendrintos situacijos ar reklama – visai kas kita.“
Lietuvos reklamos biuro direktorė Jurga Andriukevičiūtė DELFI sakė, kad dabar spręsti, ar reklamoje yra pažeidimų, negalima tol kol mėnesio pabaigoje neįvyko Arbitražo komisijos posėdis. Ji teigia, kad skundo dėl šios reklamos gauta nebuvo, tačiau komisija gali ir pati inicijuoti svarstymą.
Pagal Reklamos įstatymą reklama draudžiama, jei joje, be kita ko, pažeidžiami visuomenės moralės principai, žeminama žmogaus garbė ir orumas, kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta bei diskriminacija, taip pat šmeižiama ar dezinformuojama, skatinama prievarta, agresija, keliama panika, piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka.
Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja viešosios informacijos rengėją ir platintoją, be kita ko, vadovautis humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais.
