Štai iš 1,63 mlrd. Lt vertės 2004–2006 metais įgyvendinamo „Kaimo plėtros plano“ (KPP) informacinei kampanijai skiriama 5,508 mln. Lt (0,34 proc.). ES pinigai sudaro 80 proc., Lietuvos dalis – 20 proc. Šią programą administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atlieka tarpinės institucijos vaidmenį. KPP viešinimo funkcijos priskirtos NMA. 2005 m. birželį konkurso keliu ši agentūra atrinko ryšių su visuomene, reklamos, žiniasklaidos planavimo ir visuomenės nuomonės tyrimo bendrovių aljansą, kuris organizuoja informacinę KPP kampaniją.
Informacija laisvu stiliumi?
Pasak NMA Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Dovilės Kirdeikienės, per 2005 metus panaudota apie trečdalį, t. y. apie 1,8 mln. Lt, informavimui skirtų lėšų. Leidiniai, kuriuose skelbiama apie šią programą, yra parenkami „pagal tiražą, skaitomumą, skaitytojų grupes, į ką jie orientuojasi; skelbiama specializuotoje, regioninėje, rajoninėje, šiek tiek ir nacionalinėje spaudoje“.
Techninius programos parametrus ir administravimo taisykles įsakymu yra nustačiusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Tačiau jose informavimo apie programą žiniasklaidoje ar kitais kanalais aspektai aprašyti gana aptakiai.
Štai kitoje panašioje Finansų ministerijos administruojamoje programoje „Bendrasis programavimo dokumentas“ (BPD), pagal kurią parama skirstoma ne tik žemės ūkiui, ministro įsakymu yra numatyta griežta viešinimo ir informavimo tvarka. Paramos gavėjai ne tik privalo bent kartą viešai paskelbti apie jos gavimą, bet ir turi laikytis griežtų reikalavimų, kaip turi atrodyti privalomai spausdinamas programos ženklas bei ES vėliava.
Negali būti politinės reklamos
„Straipsniuose neturi būti politinės reklamos, gali būti spausdinamos tik finansuojamo projekto ir / ar jo dalyvių nuotraukos“, – sakoma Finansų ministerijos rašte BPD projekto vykdytojams. Taigi, jokių ministrų ar kitų pareigūnų nuotraukų.
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovės, tokie griežti reikalavimai „Kaimo plėtros planui“ nėra numatyti. Šalia straipsnių apie KPP turi būti spausdinamas programos bei jį administruojančių NMA ir ŽŪM logotipai. Tekstų turinys turi būti tiesiogiai susijęs su KPP.
Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesio žurnale „Ekstra“ galima surasti ne vieną straipsnį apie KPP, kuriuose puikuojasi žemės ūkio ministrės K. Prunskienės ir NMA direktoriaus Sauliaus Silicko nuotraukos.
Panegirika už mokesčių mokėtojų pinigus
Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius sako, kad valdininkų nuotraukų publikavimą užsakomuosiuose straipsniuose galima vertinti įvairiai, tai nėra nusikaltimas, tačiau galima kalbėti apie etines šio klausimo puses. „Valdininkų, valstybės tarnautojų nuotraukos užima vietą, kurioje galima būtų, pavyzdžiui, įrašyti patarimus ar kitą informaciją. Kai valdininkai gali reklamuotis už mokesčių mokėtojų ar ES pinigus, šios lėšos turi būti naudojami ne atvaizdams spausdinti – nusiperki krūvą kvadratinių centimetrų ir papasakoji, kaip viskas gražu ir kaip mes puikiai dirbame – o atsakymams į žmonių klausimus, informacijai teikti“, – tvirtina R. Juozapavičius.
„Nežinau, kodėl NMA vadovui, kuris yra valstybės tarnautojas, reikėtų reklamuotis spaudoje. Bet politikei žemės ūkio ministrei tai yra be galo naudinga. Įvairūs tyrimai rodo, kad politiko tikimybė būti perrinktam yra tiesiogiai proporcinga jo pasirodymų paminėjimų skaičiui, nesvarbu, teigiamame ar neigiamame kontekste. Tad galima sakyti, jog ES lėšos padeda K. Prunskienei išlikti“.
Perkamas viešumas
R. Juozapavičiaus šį klausimą siūlo svarstyti platesniame kontekste: JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų valstybių vyriausybės skiria daugiau dėmesio informavimui. „O mūsų vyriausybės strategija yra pirkti viešumą. Užuot paaiškinus ir atsakius į klausimus, pinigai leidžiami propagandai“, – teigia R. Juozapavičius.
Pasako jo, tai neefektyvu ir niekur neveda: „Mąstantys žmonės užsakomuosius straipsnius praleidžia, todėl tai neveikia, galima būtų padaryti tyrimą ir įsitikinti, kad ši priemonė yra neefektyvi“.
Pašnekovo nuomone, išleidžiamus pinigus geriau būtų galima skirti specialiai paruoštiems ryšių su visuomene specialistams, kurie atsakytų į visus klausimus, kurių žmonėms iškyla daugybė. Tokiuose užsakomuosiuose straipsniuose yra labai daug panegirikos, daug techninio pobūdžio informacijos, kurią žmonėms reikia išsamiai paaiškinti. „Galbūt tai atrodo smulkmena, bet tikrai baisu, kai paprasti žmogeliai užduoda kokius nors klausimus, o valdininkai jiems atsako: skaitykite laikraštį, ten viską parašėme. Galbūt reikia aiškinti kitais būdais, juk yra ryšių su visuomene specialistai, kurie renka ir apdoroja informaciją, jie galėtų paaiškinti, konkretiems žmonėms atsakyti į sunkius klausimus“, – sako R. Juozapavičius. Anot jo, susikoncentravimas vien į žiniasklaidą yra perdėtas ir žalingas: „Žymiai efektyviau būtų už tuos pinigus, išleidžiamus laikraščių plotams pirkti, pasamdyti išmanančius žmonės, kurie galėtų atsakyti į visus klausimus“..
Pasak jo, dabar valstybinių institucijų ryšiai su visuomene iš esmės yra „straipsnių rašinėjimas už žurnalistus. Tačiau ši situacija niekur neveda, nes susidaro uždaras ratas: žurnalistai rašo viena, o valdžia – kita. O žmonės tikrai labiau tiki ne panegirika, o kritiškais žurnalistų straipsniais“, – sako R. Juozapavičius.
Nieko bloga
NMA Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Dovilės Kirdeikienės manymu, nieko bloga, jeigu bendri straipsniai, kuriuose informuojama apie šią programą, iliustruojami žemės ūkio ministrės ar NMA vadovo nuotraukomis, nes jie yra tiesiogiai susiję su pateikiama informacija.
Anot jos, spausdinami straipsniai yra dviejų „krypčių“. Viena kryptis – tai konkretūs pavyzdžiai, kaip ūkininkai naudojasi programos galimybėmis, kokią naudą gauna ir pan. Kita kryptis oficialesnė, tai bendresni straipsniai, kuriuose informuojama apie KPP, paramą administruojančias institucijas, paraiškų pateikimą, sąlygas, kur ir kaip reikia kreiptis, kaip vertinamos paraiškos ir pan. „Tokiu būdu yra įvairovė, skatinama naudotis KPP galimybėmis: ne vien tik gražūs vaizdai, bet ir konkreti informacija“, – sako D. Kirdeikienė.
„KPP informavimo kampanijoje šiuo metu daugiau orientuojamasi į skatinimą teikti paraiškas, nes pavasariop pagal visas programos kryptis vėl bus pradedamos priimti paraiškos ir reikia skatinti žmones dalyvauti, aiškinti taisykles“, – sako NMA atstovė. Todėl, pasak jos, ir spausdinami straipsniai, kuriuose informuojama apie programą, paraiškų pateikimo, išmokų mokėjimo tvarką ir pan. O paraiškų „Bendrajam programavimo dokumentui“ pateikta itin daug: „Prašomos paramos suma jau viršija programos biudžetą, todėl skatinti žmones nešti paraiškas jau nebėra prasmės“. Todėl, anot D. Kirdeikienės, apie šią programą informuojama naudojant konkrečius pavyzdžius. Tai būna pagal BPD reikalavimus paženklinti straipsniai, kuriuose aprašoma, pavyzdžiui, kaip ūkininkas įsigijo reikalingą įrangą, o nuotraukose puikuojasi pats paramos gavėjas.
Iš 5,508 mln. Lt, skirtų KPP informavimo kampanijai, jau panaudota apie trečdalis lėšų. „2005 m. vasarą vyko paruošiamieji darbai, tyrimai, rugsėjį–spalį buvo informavimo kampanijos pikas“, – sako NMA atstovė.
„Užsakomieji straipsniai yra tik dalis viešinimo kampanijos. Informuojama ir kitomis formomis: pranešimais, reklama, seminaruose ir panašiai“.
Kiti du trečdaliai informavimui skirtų lėšų bus išleisti per 2006 metus ir 2007 m. pradžioje.
