Tačiau nauja LRT administracija, vadovaujama generalinio direktoriaus Valentino Milaknio, sugebėjo sustabdyti skolų augimą. Praėjusių metų pabaigoje LRT skolos sumažėjo iki 17,5 mln. litų. "Materialinė ir finansinė LRT būklė yra daugmaž stabilizuota", - teigė M.Martinaitis.
Iš biudžeto LRT 2002 metais, kaip ir 2001-aisiais, skirta 36 mln. litų. Dalį pajamų LRT gavo iš komercinės reklamos, tačiau M.Martinaitis Seime negalėjo pateikti konkrečių skaičių apie šias pajamas.
"Aš iš viso būčiau prieš reklamą, nes ji deformuoja nacionalinio transliuotojo misiją. Tai yra blogybė, kurios neturėtų būti ateityje", - pažymėjo jis. Seimas iki šiol neapsisprendė dėl abonentinio mokesčio, iš kurio būtų finansuojamas nacionalinis transliuotojas, įvedimo.
Įvedus šį mokestį, LRT turėtų atsisakyti komercinės reklamos ir finansavimo iš valstybės biudžeto. Tai užtikrintų finansinę nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę.
Kai kurie parlamentarai ragino LRT tarybos pirmininką siekti, kad nacionalinis transliuotojas objektyviau ir labiau atspindėtų svarbiausius įvykius Seime ir Vyriausybėje.
"Mus objektyviais įpareigoja būti įstatymas. Mūsų tikslas - neleisti įsigalėti kuriai nors vienai grupei", - tikino M.Martinaitis. Liberalas Algirdas Gricius siūlė Seimo posėdžių transliacijas rodyti po 24-tos valandos.
M.Martinaitis pareiškė nepritariąs Seime pasigirdusiems siūlymams sujungti LRT tarybą su transliavimo dažnius skirstančia Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Socialliberalas V.Kvietkauskas užregistravo Seimo posėdžių sekretoriate įstatymo pataisas, kuriomis keičiama LRT sudarymo tvarka. Priėmus pataisas, turėtų būti formuojama nauja LRT taryba, taip pat ir nauja nacionalinio transliuotojo administracija.