Radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reguliuojanti bei kontroliuojanti Lietuvos radijo ir televizijos komisija (RTK) 2005 metais transliuotojams ir retransliuotojams skyrė 10 įspėjimų ir 5 baudas.

„Gavę nuobaudą ar įspėjimą, visą laiką stengiamės sureaguoti ir padaryti taip, kad daugiau jo negautume, aišku, ne visada išeina, bet mes stengiamės tobulėti ir visus blogumus užglaistyti gražiomis akcijomis“, – užtikrina TV3 atstovė spaudai Rima Olberkytė.

TV3 televizija 2005 m. tarp šalies didžiųjų televizijų tapo RTK skirtų nuobaudų „lydere“ – kartą gavo įspėjimą dėl reklamos intarpų dažnumo, kitąkart televizijai už tą patį pažeidimą skirta bauda. Dukart televizijai skirtos nuobaudos už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus.

Pasak televizijos atstovės, TV3 baudžiama niekada neprieštarauja, su nustatytais pažeidimais sutinka ir stengiasi daugiau nenusižengti, o „klaidų daro visi“.

„TV3 stebima gal kiek jautriau, pro didesnį stiklą nei kitos televizijos, bet tai, ko gero, yra normalu – esame lyderiai“, – sako R. Olberkytė.

Pasak TV3 atstovės, Radijo ir televizijos komisija reikalinga pastebėtiems nusižengimams išsakyti, o įspėjimai ir baudos – „normalu, nes laidos yra labai įvairiapusės“.

Televizijose gausu pažeidimų dėl nepilnamečių

RTK administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius tvirtina, kad 2005 m. daugiausia nusižengimų per TV užfiksuota dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimų bei reklamos transliavimo pažeidimų. Tačiau, lygindamas pastarųjų metų statistiką, jis neįžvelgia nusižengimų skaičiaus augimo.

Anot N. Maliukevičiaus, dalis transliuotojų patys domisi, kaip išvengti pažeidimų – teiraujasi, ateina pasitarti. „Lietuvos tradicija daugiau linksta į skandinavišką savireguliavimo principą, kuomet rinkos dalyviai patys kuria kodeksus ar laikosi garbės kodekso“, – Lietuvos transliuotojų reguliavimo principą aiškina N. Maliukevičius.

„Jeigu tiriame transliuotojus kokiu nors aspektu, tai visas keturias didžiąsias televizijas, tarp jų ir LRT“, – pažymi RTK administracijos vadovas, atmesdamas TV3 įtarimus dėl šios televizijos stebėjimo „pro didesnį stiklą“.

Jis sutinka, kad RTK prisibijoma labiau nei, pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos – Radijo ir televizijos komisija gali ne tik įspėti, skirti baudą, bet ir sustabdyti ar panaikinti licenciją. Anot N. Maliukevičiaus, kitose šalyse, pavyzdžiui Čekijoje, už panašius nusižengimus skiriamos didžiulės baudos, siekiančios 300 tūkstančių eurų, o štai Estijoje niekas laidų nekontroliuoja ir neįrašinėja.

Įdomu tai, kad RTK už informacijos, galinčios neigiamai paveikti nepilnamečius, paskelbimą rugsėjo pradžioje transliuotose LNK, TV3, BTV bei „5 kanalo“ žinių laidose skyrė įspėjimus visoms minėtoms televizijoms. Žinių laidose buvo parodyta asmens, iššokusio pro gyvenamojo namo langą, gelbėjimo operacija: buvo rodomas ketinantis nusižudyti vyras, jo iššokimo pro langą scena, parodytas nepilnametis vaikas, kurį grasinama nužudyti, paskelbti duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti nepilnamečio tapatybę. Tokia informacija, transliuota nepilnamečiams prieinamu metu, pažeidžia įstatymą.

Nors visos įspėtos televizijos pažeidė įstatymą, RTK atkreipė dėmesį į tai, kad TV3 labiausiai stengėsi laikytis įstatymo reikalavimų: specialiomis techninėmis priemonėmis pridengė nepilnamečio veidą, neparodė, kaip asmuo iššoko pro langą.

Daugiausia skundėsi dėl „Lietuvos ryto“

„Daugiausiai skundų per šiuos metus buvo pateikiama dėl „Lietuvos ryto“, tačiau tikrai ne visai atvejais buvo nustatyti pažeidimai“, – sako Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas.

Visgi dienraštis „Lietuvos rytas“ daugiausiai kartų 2005 metais pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos duomenimis, „Lietuvos rytas“ šį įstatymą pažeidė 17 kartų, „Ekstra žinios“ – 14 kartų.

„Žurnalistų žinioms“ nepavyko susisiekti su dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriumi ir redaktorių pavaduotojais. Pasak telefonu atsiliepusios dienraščio atstovės, „Žurnalistų žinių“ laiške išdėstyti klausimai reikalauja ilgesnio laiko, nuodugnesnio dokumentų peržiūrėjimo, tad dėl redaktoriaus pavaduotojo užimtumo į klausimus nebus atsakyta.

Inspektorius padėties nedramatizuoja

„Pradėjome surašinėti administracinio teisės pažeidimo protokolus ir jau skyrėme baudų, skyrėme vieną įspėjimą ir šiuo metu „Lietuvos ryto“ vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui turime surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą“, – pasakoja Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis.

Pasak jo, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba kreipėsi dėl G. Vainausko pristatymo ir iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato gavo atsakymą, kad komisariatas laukia Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo. Kai šis išaiškinimas būsiąs gautas, jie esą imsis reikiamų žingsnių.

„Bet kokiu atveju bausmė yra kraštutinė priemonė, todėl mums labai svarbu šviečiamasis darbas, viešas įstatymų pažeidimų nagrinėjimas susirinkimuose, konferencijose, mes tam visada skyrėme ir skirsime dėmesį“, – apie Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos kryptis kalba R. Gudaitis.

„Priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, pastebime tam tikrą pažeidimų mažėjimą“, – sako Žurnalistų etikos inspektorius.

Tačiau, pasak R. Gudaičio, dar yra nemažai problemų dėl neigiamos informacijos ženklinimo ir laidų, darančių neigiamą poveikį, demonstravimo laiko.

„Mūsų visuomenės informavimo įstatymo modelis yra pagrįstas savitvarka, savanoriškais įsipareigojimais, ir viešosios informacijos rengėjai, leidėjai, žurnalistai turi laikytis Visuomenės informavimo įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pagrindinių principų ir visuotiniu sutarimu priimto Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso“, – apie šalies žurnalistų etikos reguliavimo sistemą kalba R. Gudaitis.

„Mes nereikalaujame kokių nors ypatingų galių, manome, kad mūsų visuomenės informavimo demokratijos modelis turi būti stiprinamas visokeriopai“, – teigia etikos inspektorius, reaguodamas į visuomenės kritiką dėl tarnybos „bedantiškumo“. „Aš nedramatizuočiau padėties, iš tikrųjų mes turime savo laisvąjį žodį, mūsų šalyje realiai įgyvendinta informacijos laisvė, bet turime problemų, pirmiausia susijusių su žmogaus teisėmis“, – pažymi Žurnalistų etikos inspektorius.

Visuomenė pakanti nusižengėliams

„Savireguliavimo institucijų sistema sukurta, bet ji veikia dar ne visiškai efektyviai. Savireguliacija yra bedantis liūtas, visgi pagrindinis dalykas turėtų būti visuomenės nepakantumas – jeigu žmonės tokio laikraščio neskaitys, jeigu verslininkai etiką pažeidinėjančiame leidinyje nepirks reklamos, tai jis savaime turės pasikeisti. Jeigu bent jau televizijoje nebus politinės reklamos, ir televizija negaus pinigų už tą politiką ir po to nereikės atidirbinėti, tai ir savireguliacija visai kitaip veiks“, – mano advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Jos įsitikinimu, šiuo metu labiausiai reikia visuomenės švietimo, aiškinimo, nes ir patys transliuotojai kartais nesupranta, kaip išsiversti laidoje nerodant smurto. Tai, anot jos, ir vykdo RTK, neturinti tikslo nubausti, o daugiau aiškinanti, mokanti, rengianti susitikimus.

„Verslas aplenkė ir politiką, ir žiniasklaidą, ir teisę – verslininkų pasiekimai akivaizdūs, bet, mano manymu, didelę neigiamą įtaką žiniasklaidai daro politikai, turintys priimti įstatymus, atitinkamai reaguoti į pažeidimus, tačiau šitokio supratimo dar nėra, – pastebi L. Meškauskaitė.

Ji prisiminė minėtą atvejį, kai kelių televizijų žinių laidose buvo parodyta asmens, iššokusio pro gyvenamojo namo langą, gelbėjimo operacija. „Tuomet vieni transliuotojai aiškino, kad visuomenė turi teisę žinoti, pamiršdami, kad visuomenės teisė žinoti jokiu būdu nereiškia, jog gali būti pažeidžiamas žmogaus privatumas – teisė žinoti visiškai nepriklauso nuo pavardės – nebūtina skelbti žmogaus pavardės informuojant apie įvykį“, – aiškina advokatė.

Kalbėdama apie smurto vaizdų demonstravimą ekrane, advokatė pastebi, jog žiniasklaida formuoja mūsų skonį, tačiau ji „turėtų truputį pakylėti žmones ir atlikti tam tikrą socialinę funkciją – tam mes kuriame įstatymus, tam yra visuomenės informavimo principai, etikos kodeksai – šito trūksta“.

L. Meškauskaitė nelinkusi išskirti nė vieno nusižengusio leidinio: „Pažeidimų užtenka visiems dienraščiams, jie daugiausia būdingi didžiajai žiniasklaidai“. Advokatė pastebi, kad Žurnalistų etikos inspektorius pasidarė aktyvesnis, tačiau sako matanti, su kokiu pasipriešinimu jis susiduria.

„Žiniasklaida gali kiekvieną iš mūsų sunaikinti visuomeniniame gyvenime – tai yra faktas, ir savireguliacijos institucijų vadovams, ir etikos komisijai, ir inspektoriui sudėtinga, kada žmogus, turėdamas tokį statusą, nepaiso įstatymų“, – apie G. Vainausko atvejį kalba advokatė.

Tačiau ji neįžvelgia įstatymų stokos: „Įstatymų tikrai užtenka, trūksta kartais noro tuos įstatymus vykdyti“.

Žmonės nežino

Advokatė pastebi, kad apie žurnalistų etikos pažeidimus žino nedaug žmonių. „Visuomenė to nežino – neskaito informacinių pranešimų, kuriuose skelbiami minėti pažeidimai. Užtektų vienos pataisos, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai būtų skelbiami per „Panoramą“ – visuomeninį transliuotoją. Ar laikraštis rizikuotų tada 17 kartų per metus pažeidinėti?“.

„Kokią galią turi televizija! Televizija gali praktiškai iš kiekvieno žmogaus per porą mėnesių padaryti žvaigždę – tai turi būti signalas, kad vis dėlto TV yra be galo paveiki, ir šį procesą palikti vien savireguliacijai, visiškai nesikišti į jį yra labai rizikinga, turint galvoje, kad dabar televizijos yra superkamos verslo struktūrų, verslo struktūros yra susijusios su vienais ar kitais politikais, todėl valstybė neturi nusišalinti nuo šių procesų: jie turi būti reglamentuoti ir tas reglamentavimas turi būti užtikrinamas, vykdomas“, – tvirtina ji.

L. Meškauskaitė negali sutikti su neseniai paskelbta teze, kad žiniasklaida labiausiai pažeidinėja žmogaus teises: „Aš tikrai negalvoju, kad žiniasklaida labiausiai pažeidinėja žmogaus teises – žiniasklaida tiktai atskleidžia žmogaus teisių pažeidimo atvejus ir galbūt nutyli visas savo negeroves“. Nors žmogaus teisių srityje advokatė neįžvelgia labai pavojingų procesų, bet labai didele problema įvardija tai, jog žiniasklaida pereina į vienų žmonių rankas, vyksta pavojinga visuomenės informavimo priemonių monopolizacija.

„Verslo struktūros, įsigyjančios visuomenės informavimo priemones, siekia valdžios, o toks susigrupavimas yra pavojingas, nes savotiškai kėsinamasi į pamatinę žmogaus teisę žinoti – informacija manipuliuojama, ji nutylima, ryškus tendencingumas“.

Visgi advokatė į ateitį žvelgia optimistiškai.

„Manau, kad mes kažkaip susiprasime, susitvarkysime, galbūt sunkiai, bet aš esu optimistė. Demokratijos reikės mokytis dar daugiau nei 15 metų – tai ilgas procesas. Neįmanoma, kad vergas, išėjęs į laisvę, iškart išmoktų gyventi laisvėje“, – sako L. Meškauskaitė.