Sukritikavo A. Čekuolį: pasodintas švebeldžiuoti iki mirties

„Sveiki popietę“, – su LRT televizijos žiūrovais vis dar sveikinasi 83-ejų Algimantas Čekuolis. Seniausiu pasaulyje televizijos laidų vedėju tituluojamas A. Čekuolis sulaukė intelektualo Andriaus Vaišnio kritikos – esą jam suteiktas eteris „švebeldžiuoti iki mirties“, o vedama laida – „apgailėtinas seno pulkininko kalbėjimas apie viską“.

LRT vadovai A. Čekuolį gina, o jis pats žada nelaukti, kol veidas persikreips priešmirtine grimasa.

Lygina su L. Brežnevu

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas A. Vaišnys feisbuke pasidalijo šiomis mintimis:

„Eterio valanda švebeldžiuoti iki mirties – tai išskirtinis apdovanojimas, kurį galima gauti tik siauro rato klube. Tik LRT toks klubas ir yra, nes rodo kiekvieną savaitgalį apgailėtiną seno pulkininko kalbėjimą apie viską. Fenomenalu auditorijai, kuri nesinaudoja internetu. Fenomenalu ir žurnalistinio standarto aspektu: juk visa SSRS šypsojos, kai Brežnevui žodžiai strigdavo, o dabar tai galime pavadinti specialiuoju nepriklausomos televizijos efektu: išleidžia bičiulį-senelį, kuris seka tarptautines pasakas tardamas-neištardamas, rodo kažkokius gestus.

„Nuopelnai“ – atrėš siauro rato klubas. Sąžiningiau būtų atsakyti: „Bičiulystė“. Pamenu, kaip tas nusipelnęs pulkininkas Sąjūdžio metais vykusiame Žurnalistų sąjungos suvažiavime, aukštai į paskutines eiles įlipęs ragino greta sėdinčius nuploti tuo metu kalbantį VU Žurnalistikos katedros vedėją – juk, iš Maskvos atvykus, reikėjo atrodyti labai pažangiam. Paskui, tiesa, prašės ten pat dėstyti?

Apskritai „pažangus“ ir buvo, nuveikė daug, trumpalaikio atoveiksmio knygų prirašė; palikim tai kritikams. Bet netgi darbo teisės požiūriu šis rodymasis ir skaitymas sekmadienį kaip evangelinis apsireiškimas yra unikalus atvejis institucijoje – dirbti tol, kol pats norėsi! Stebiuosi, kad toks daugiakalbis žmogus yra pats nesavikritiškas.

Šiais laikais iš Universiteto buvo išprašyti asmenys, sulaukę 62 m., net nepaisant studentų peticijų – mat tokia tvarka: „nusenę“, suprask. Nepaisant ir dekanų tarpininkavimų, kad žmonės išmanantys, energingi ir tikrai su gera TARSENA. O čia gi mat – parodija akyse, kuri, sako, yra kam patinka. Esą – ką darysi – barbės irgi auditorijas turi. Tik paprastai jos neišlaikomos už valstybės biudžeto lėšas. LRT kokiais pinigais penimas, kad šį fenomenalų spektaklį pirštų? Kitaip tariant, tai jau nevadintina visuomenine misija, o klubo raiška“.

A. Siaurusevičius: nematome didelės problemos

„Esminis dalykas, apsprendžiantis laidos ilgaamžiškumą – geras laidos reitingas. Kada jis bus prastas, tada imsimės kokių nors priemonių, o dabar, kai gerai žiūri, tame nematome didelės problemos“, – teisinasi LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

Pasak A. Siaurusevičiaus, A. Vaišnio pozicija yra jo nuomonė, o žiūrovai laidos laukia. LRT direktorius sakė dėl A. Čekuolio nesulaukęs jokių skundų, jis esąs „absoliuti žvaigždė“.

LRT galvojama, kad A. Čekuolis – vyriausias televizijos laidos vedėjas pasaulyje arba tikrai patenka į pirmąjį dešimtuką.

A. Siaurusevičius taip pat nesureikšmina sovietinės žurnalisto praeities: „Daug buvusių, negaliu tvirtinti, bet kai žurnalistikoje mokiausi, komjaunimo sekretorių buvo, kurie dabar irgi ką nors veikia“.

Beje, prieš trejus metus, 80-mečio proga, A. Siaurusevičius dovanų A. Čekuoliui įteikė vienašalę sutartį. Joje tvirtinama, kad darbo sutartis tarp LRT ir A. Čekuolio gali būti nutraukta tik jam pačiam to pageidaujant.

LRT duomenimis, nuo šių metų sausio iki rugpjūčio laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ vidutiniškai žiūrėjo 37 300 žiūrovų. Tai sudaro 1,3 proc. vyresnių nei 4 metai Lietuvos gyventojų arba beveik 8 proc. nuo tuo metu žiūrėjusių TV.

A. Čekuolis: jei veidas persikreips priešmirtine grimasa – pats išeisiu

A. Čekuolis DELFI sakė kol kas nesulaukęs priekaištų dėl per ilgo buvimo eteryje. Jis teigė labai gerbiantis A. Vaišnio nuomonę, tik jam norėtųsi pažiūrėti, kaip šis rašo straipsnius ar veda laidas.

Laidų vedėjas, knygų autorius, keliautojas pasakoja sulaukiantis žmonių palaikymo, bet tik todėl, kad jis pats palaiko žmones.

„Aš nevesiu laidų iki kraštutinumo, jei veidas persikreips kokia nors priešmirtine grimasa, arba kris balsas, arba išnyks atmintis – aš pats išeisiu, patikėkit. Vasarą daug važinėjau – žinote, kartais nesinori daug eiti į žmones – tiek įvairiausių aplodismentų ir visai nėra kritiškų žodžių“, – kalbėjo A. Čekuolis.

A. Čekuolis atkreipė dėmesį, kad iki šiol į A. Siaurusevičių kreipiasi „Jūs“ – kitaip niekada nebuvo.

Profesorius vadina fenomenu

LRT tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto profesorius Žygintas Pečiulis sako, kad yra įvairių nuomonių ir skonių. „Yra žmonių, kuriems tai nepatinka, ir yra nemažai žmonių, kuriems A. Čekuolis – didelis autoritetas. Toje laiko pozicijoje laida turi pakankamai gerus reitingus“, – aiškina Ž. Pečiulis.

Jis siūlo prisiminti viena po kitos leidžiamas populiarias A. Čekuolio knygas. Pašnekovo teigimu, A. Čekuolis – tam tikras fenomenas, o kažkokio amžiaus cenzo nustatyti negalima.

Čia pat Ž. Pečiulis pastebėjo, kad senajame Vilniaus universiteto statute buvo nustatyta – 70 metų sulaukęs žmogus negali dėstyti universitete. Amžiną Atilsį kino kritikas Skirmantas Valiulis, sulaukęs 70 metų, būdamas puikios formos ir įdomus dėstytojas, negalėjo toliau dėstyti universitete.

LRT tarybos pirmininko teigimu, yra ir kitų laidų, kurios daliai žiūrovų nepatinka. Itin daug diskusijų vyksta dėl laidos „Duokim garo“ – ja ypatingai nepatenkintas jaunimas, tačiau, kitų nuomone, tai vienintelė laida, kurią iš viso galima žiūrėti Lietuvos televizijose.

„Taigi čia yra diskusijų klausimas, ir, man atrodo, tokie imperatyvūs dalykai kaip man nepatinka, jūs uždrauskite, uždarykite, arba netgi išvesti aliuzijas su sovietiniais laikais nėra visiškai korektiška“, – kalbėjo Ž. Pečiulis.

Priekaištus dėl A. Čekuolio švebeldžiavimo profesorius atremia pastaba, kad norint suprasti kalbėjimą galima – ekrane rodomi titrai. Kita vertus, sako Ž. Pečiulis, viešas fiziologinio klausimo nagrinėjimas yra įžeidus. Jo nuomone, A. Čekuolis eteryje – tarsi parodymas, kad garbaus amžiaus žmogus nėra nurašytas, vis dar reikalingas. Tai tarsi atsvara „vaikų, jaunimo ir paauglių televizijai".

VU Žurnalistikos instituto profesorius pridūrė, kad A. Čekuolio mintis gyvybinga, žanras unikalus – monologinis – tokių pasaulyje ne tiek daug ir surasi.