RsV veikloje šis aspektas ypatingai įdomus, nes neretai tenka susimąstyti, kaip iš tiesų reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Tarkim, kaip reaguoti, kai į agentūrą kreipiasi partija, deklaruojanti socialdemokratines vertybes, nors aš, potencialus šios partijos atstovas, asmeniškai vadovaujuosi liberaliomis pažiūromis – su tokiu klientu dirbti ar visgi geriau atsisakyti? Juk dažnai pakliūvama ir į žymiai keblesnes situacijas. Štai nesenas visiems puikiai žinomas „1 Baltijskij kanal“ atvejis, kur net Lietuvos žiniasklaidoje buvo atvirai pasakyta, kad šalyje turbūt neatsiras nė vienos PR agentūros, kuri sutiktų su šiuo klientu dirbti. Kaip būtų geriausia elgtis šioje situacijoje? Žiūrėti į tai tiesiog kaip į potencialų klientą, kuriam reikia pagalbos, ar čia jau reikėtų sustoti? Tokių pavyzdžių galima surasti ne vieną, todėl mane asmeniškai visada domino tai, kur yra ta riba – kaip apjungti kliento interesus ir savo įsitikinimus, ir ar apskritai reikia tą daryti?
Pirmiausia turiu pasakyti, kad, mano nuomone, bet koks klientas tikrai nebūtinai yra geras klientas. RsV veikloje stipriai veikia tam tikros vertybinės nuostatos, todėl ji iš tiesų skiriasi nuo kitų profesijų, pavyzdžiui, mano jau minėto medikų darbo. Ryšiai su visuomene yra komunikacija, kur bet kokį dalyką viešinant neišeina tiesiog paimti ir nuo jo atsiriboti. Todėl tu privalai būti įsitikinęs tuo, ką komunikuoji, ar bent jau tam neprieštarauti. Manau, kad kaskart atsiradus klientui, kurio interesų sritis kertasi su asmeninėmis projekto vadovo vertybėmis, reikia atsakingai tą įvertinti. Tarkim, jei aš asmeniškai nepritariu euro įvedimui, sąžininga ir teisinga būtų nedalyvauti tokiame projekte ir neprisidėti prie šios informacijos viešinimo. RsV profesijoje privaloma išlaikyti balansą tarp to, kam tu asmeniškai pritari, ir to, ką komunikuoji. Be to čia labai svarbūs ir paties kliento darbo principai. Jei jis prašo dirbti ne pačiais švariausiais būdais, tarkim, papirkinėti žiniasklaidą ir elgtis taip, kas iš esmės visiškai prieštarauja RsV veiklos principams, išmintinga būtų tokio bendradarbiavimo atsisakyti.
Todėl kiekvienoje ryšių su visuomene agentūroje apie tai turi būti labai daug kalbama. Juk gali nutikti ir taip, kad agentūrai laimėjus konkursą, tam tikras projektas bus priskiriamas žmogui, kuris iš principo priešiškai vertina tą objektą, pavyzdžiui, rūkymą. Ir šiuo atveju geriausia ir profesionaliausia potencialiam tokio projekto vadovui būtų tiesiog atsisakyti su juo dirbti. Idealiu atveju kiekvienoje agentūroje prieš dalyvaujant tam tikrame konkurse turėtų būti išsiaiškinama bendra darbuotojų pozicija konkretaus projekto atžvilgiu. Juk paaiškėjus, kad vertinimas yra neigiamas, jau pats dalyvavimas tokiame konkurse iš esmės būtų keistas.
Tad turiu pasakyti, kad iš tiesų kiekvienas klientas nebūtinai yra geras klientas. Todėl prieš sutinkant bendradarbiauti pirmiausia savęs reikėtų tiesiog paklausti, ar kliento reiškiama nuostata neprieštarauja mano įsitikinimams, ir apsvarstyti, ar aš norėčiau būti su juo tapatinamas. Juk komunikacijoje, kurdamas kliento reputaciją, kartu ją susikuri ir sau, todėl labai svarbu rinktis, su kuo dirbti ir ką dirbti.