Prieš metus perskaičiusi straipsnį apie valstybės saugomo liudytojo Mindaugo Žalimo teismui duotus parodymus vadinamojoje Garliavos byloje, Aurelija Juodaitienė nesusilaikė neįkišusi savo trigrašio. M. Žalimą išvadinusi aktoriumi, kalbančiu, ką kiti liepia, ir puspročiu, senjorė su juo turėtų pirmą kartą akis į akį susitikti Panevėžio apylinkės teisme. Už įžeidžiamą komentarą M. Žalimas iš pensininkės siekia prisiteisti 4000 litų.
„Visus sutaupytus „pagrabinius“ nušluos“, – dėl paskutinei kelionei sukauptų santaupų susirūpinusi 79-erių A. Juodaitienė.
Priminė seną komentarą
33-ejų metų pedagoginio darbo stažą turinti, dirbusi Paįstrio mokyklos direktore, vėliau – Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, dėsčiusi lietuvių kalbą, o atgavus Nepriklausomybę – ir tikybą, A. Juodaitienė tapo teisiamąja.
Kai vasaros viduryje į senjorės buto duris pasibeldęs pareigūnas atnešė pranešimą atvykti į policijos komisariatą, A. Juodaitienė dvi paras nesudėjo bluosto ir suko galvą, kuo, būdama tokio amžiaus, nusižengė įstatymams.
„Kaip tik tuomet atostogauti parvykusią dukrą ištiko šokas, vis klausinėjo: ką tu, mamyt, prisidirbai? Užmigti nė viena negalėjome, visko prisigalvojome“, – nerimo dienas mena A. Juodaitienė.
Abi nusprendė, kad veikiausiai problemos užgriuvo dėl neseniai parduoto buto. A. Juodaitienė ką tik buvo pardavusi prieš dvidešimt metų į JAV emigravusios ir grįžti gimtinėn nebeplanuojančios dukters vieno kambario butą ir pinigus pervedusi į jos banko sąskaitą.
„Prisikrovėme pilną maišą dokumentų, kokių tik turime – buto pardavimo sutartis, banko sąskaitų išrašus – ir nuėjome į komisariatą. Tyrėjai iš karto prisipažinau nė nenutuokianti, kuo esu kaltinama“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ pasakojo pensininkė.
Abi su dukra neteko amo, kai pareigūnė parodė atspausdintą dar 2013-ųjų gruodį A. Juodaitienės viename internetiniame portale parašytą komentarą apie M. Žalimą.
Senjorė nesigina jį sukurpusi. Netgi ir pasirašiusi ne išgalvotu, o tikruoju vardu. Ji nevengia internete komentuoti straipsnių: yra įsitikinusi, kad galimybė viešai reikšti nuomonę, diskutuoti yra demokratiškos valstybės bruožas.
A. Juodaitienė jau buvo pamiršusi prieš metus rašytą M. Žalimą papiktinusį komentarą, ir patį straipsnį, kol juos į atmintį sugrąžino teisėsauga.
Pasinaudojo lietuvių klasika
„Ar Žalimas savo liudijimais jums neprimena A. Vienuolio spektaklyje „Prieblanda“ talentingo aktoriaus V. Blėdžio sukurto personažo Samoduko? Ką užsakovai liepia, tą ir kalba. „Mačiau, kaip Valikoniokas įšoko į kanapes“. Kai paaiškėja, kad Nakutis niekada kanapių nesėjo, personažas išgąstingai žvalgosi į bylos užsakovus. Ką Ūsysalai diktuoja tam puspročiui, tą jis ir kalba. Oi, dar čia visko bus prikurta“, – internete pakomentavo A. Juodaitienė.
Pusprotį įvertino pinigais
Pasirodė ir daugiau straipsnio komentarų, priešiškų M. Žalimui. Liudytojas kreipėsi į Vilniaus prokurorus prašydamas išsiaiškinti jų autorius.
Pareigūnai išsiaiškino keletą komentarus rašiusių asmenų, taip atsekė ir iki panevėžietės namų.
„A. Juodaitienė akivaizdžiai tyčiojosi ir žemino mane visuomenės akyse lygindama su „aktoriumi“, kuris kalba tai, kas jam liepiama. Esu valstybės saugomas liudytojas, nes vykdydamas savo pilietinę pareigą bandžiau užkirsti kelią nusikaltimams, padedu atskleisti nusikalstamas veikas, susijusias su rezonansine taip vadinama Garliavos afera. Žeidžia ir žemina autorės teiginiai, kad turiu kažkokius užsakovus, esu aktorius, kuris tik vaidina vaidmenį, kalbu tai, kas man diktuojama, o ne nuoširdžiai bandau padėti teisėsaugai išsiaiškinti įvairius nusikaltimus. Toks mano veiksmų vertinimas yra užgaulus ir niekinantis“, – skunde teismui rašo M. Žalimas.
Anot jo, A. Juodaitienė peržengė visuomenės moralės normas viešai jį išvadindama puspročiu.
M. Žalimas teismo prašo priteisti iš panevėžietės patirtą neturtinę žalą – 4000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Iš maždaug 700 litų pensijos besiverčianti A. Juodaitienė guodžiasi, kad gali prarasti visas santaupas.
„Norėčiau, kad vienintelis man artimas žmogus, Niujorke gyvenanti dukra, sugrįžusi rastų mano urną tarp gėlių, o ne kūną šaldytuve, laukiantį, kad vaikas su pinigais parlėks laidoti“, – nuogąstauja pensininkė.
Už aktorių gražesnis
A. Juodaitienė ginasi nenorėjusi M. Žalimo nei pažeminti, nei paniekinti. Tik išsakė savo abejones dėl teisme duotų jo parodymų. Ji netgi svarsto, kad jaunas vyras, sulygintas su šviesaus atminimo J. Miltinio dramos teatro aktoriumi Vaclovu Blėdžiu, turbūt įsižeidė.
„M. Žalimas, nepaneigsi, tikrai išvaizdus vyras. Savo išvaizda jis toli V. Blėdį lenkia. Ir kaip žmogus nėra žemos prabos“, – įvertino senjorė.
Tačiau žiūrint į M. Žalimą jai kilo minčių, kad vargu ar galima juo iki galo pasitikėti.
„Tiek metų išdirbus pedagoginį darbą įgyji ne tik patirtį, bet ir intuiciją“, – teisinasi A. Juodaitienė.
Teisme ji nusiteikusi pagirti M. Žalimo išvaizdą, atsiprašyti, jei įžeidusi, tačiau atkakli pensininkė savo žodžių neketina išsižadėti.
„Nėra jėgos, kuri priverstų mane pakeisti tos akimirkos nuomonę. O ji nėra absoliuti, galbūt ir aš suklydau – tai diskusinis klausimas“, – gintis rengiasi moteris.
A. Juodaitienė turi savo versiją ir dėl M. Žalimui priklijuotos puspročio etiketės. Anot jos, esą nors žodis skamba neigiamai, tačiau įsižeisti nėra dėl ko.
„Mokslininkai yra nustatę, kad žmogus per savo gyvenimą išnaudoja tik 10 proc. smegenų ląstelių sąnaudų. O jei išnaudotų net pusę, būtų labai daug. Aš ir pati nepretenduoju į tokį aukštą puspročio titulą“, – atkerta teisiamoji.
Sukritikavo ir prezidentę
Panevėžyje gerai žinoma pedagogė pripažįsta, kad ši istorija, atvedusi ją į teisiamųjų suolą, suteikė gerą pamoką. Internete atidžiai sekanti Lietuvos ir pasaulio įvykius pensininkė nuo vasaros nėra parašiusi nė vieno komentaro.
Tiesa, ji suka galvą, ar dėl savo noro dalyvauti visuomeniniame gyvenime nesulauks dar didesnių nemalonumų. Mat kartą nesusilaikė ir paskambinusi į nacionalinio radijo laidą sukritikavo šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbos žinias. Buvusiai lituanistei ausį rėžė vienos humoro laidos anonse prezidentės prisipažinimas, kad vertinanti žmones pagal kalbų žinojimą.
„Aš irgi daug kalbų žinau, bet žinoti ir mokėti – ne tas pats. Labai nesmagu, kai kalbos klaidų daro aukščiausias pareigas einantys žmonės. O dabar galvoju, kokią baudą man už kritiką galėtų skirti prezidentė, juk turbūt ir kalbininkai manęs neužstotų?“ – svarsto A. Juodaitienė.
Atsiprašymo neužteks
Svarbus Kauno žudynių bylų liudytojas M. Žalimas, teisėsaugos pareigūnams papasakojęs apie Drąsiaus Kedžio kruopščiai organizuotą teisėjo J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymą, mina teismų slenksčius bylinėdamasis su bjaurių komentarų autoriais.
Pasak M. Žalimo, šiuo metu teismuose nagrinėjamos bent 6–7 tokios jo bylos, ir tai nėra pabaiga.
„Pareigūnai dar ieško kitų šmeižikiškų, įžeidžiamų komentarų autorių“, – „Sekundei“ teigė M. Žalimas.
Vien pensininkės atsiprašymo jam neužtektų. Dėl panevėžietės komentaro liudytojas tvirtina patyręs moralinę skriaudą.
„Jei parašytų, kad Žalimas elgiasi kvailai, būtų nuomonė. Bet išvadinti puspročiu yra įžeidimas. Ne vienas ikiteisminis tyrimas vyko ir nėra nustatyta, kad kas man būtų turėjęs įtakos duoti parodymus“, – tvirtina akistatai su senjore teisme besiruošiantis M. Žalimas.
Pasak vyriškio, prabilęs apie Lietuvą sukrėtusių žudynių organizavimo aplinkybes,
sulaukė ne tik užgaulių komentarų internete, bet ir kur kas drastiškesnių išpuolių.
„Duoti parodymai atsiliepė ir mano, ir šeimos gyvenimui įvairiausiais būdais – komentarais, vainikų dėjimu prie mašinų, automobilių gadinimais. Tokia realybė, bet aš nesigailiu padėjęs pareigūnams atskleisti nusikaltimus“, – pabrėžė valstybės saugomas liudytojas.
