Tokiais siužetais LRT televizijos žiūrovai buvo maitinami iki šių metų pradžios rodomame seriale „Meilė kaip mėnulis“.
Vilnietė Ieva pasakojo, kad serialo akylai kaskart nestebėjo, tačiau herojų balsai buvo nuolat girdimi fone, kol moteris laukdavo prasidėsiančios „Panoramos“.
Moteris teigė pastebėjusi, kad serialo metu herojai lyg iš niekur nieko pradeda pasakoti istorijas, susijusias su saugiu eismu.
„Viskas taip atrodo neorganiškai. Viskas taip iškrenta iš konteksto. Šiuo atveju reklama labai primygtinai ir neskoningai brukama“, - kalbėjo pašnekovė.
Ievos stebėtas serialas „Meilė kaip mėnulis“ LRT eteryje buvo rodoma nuo rudens. Televizijos žiūrovai paskutinę serialo seriją išvydo prieš Kalėdas.
Kad serialo metu buvo girdėti priminimai apie saugų eismą, nestebina.
Serialą kūrusi prodiuserinė kompanija „Videometra“, išgarsėjusi dėl savo įkūrėjo Rolando Skaisgirio, kurti saugaus eismo tematika siužetus, juos integruoti į televizijos programą ir transliuoti televizijoje įsipareigojo laimėjusi viešąjį konkursą.
Konkursą organizavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. „Videometra“ buvo vienintelė konkurso dalyvė ir įsipareigojo sukurti 30-50 siužetų už 198 tūkst. Lt (57,34 tūkst. eurų).
Pritrūko kūrybiškumo?
Televizijos ekspertas LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis teigė, kad tarybos posėdžių metu socialinės reklamos klausimas seriale „Meilė kaip mėnulis“ buvo aptartas: tiek dėl komercinės reklamos draudimo LRT, kuris įsigaliojo nuo šių metų, tiek dėl kokybės.
Vis dėlto Ž. Pečiulis sutiko, kad iš konteksto seriale iškrentanti informacija apie saugų eismą gali turėti priešingą žiūrovų reakciją nei tikėtasi.
„Sutinku, kad kartais tai yra daroma neprofesionaliai, o įkyriai. Tai esu pastebėjęs ne tik šiuo atveju, bet ir kitur, kur rodoma, kad visi pastebėtų. Ir šiuo atveju buvo pavyzdys, kai staiga važiuojama taksi automobiliu ir visą kelią kalbama, kaip reikia prisisegti saugos diržus“, - kalbėjo televizijos ekspertas.
Ž. Pečiulis teigė, kad socialinę reklamą į televizijos kūrinį galima integruoti efektyviai ir profesionaliai, jei pasinaudojama kūrėjų meistriškumu.
„Šiuo atveju, galbūt, tikslas nepateisina priemonių, nes jos turi būti parinktos geros“, - pridėjo pašnekovas.
Pasak jo, nekokybiškai sukurtas turinys gali pavirsti blogiausia bauda televizijai – žiūrovas gali perjungti televiziją.
Ž. Pečiulis svarsto, kodėl socialinė reklama taip akivaizdžiai rėžė žiūrovų akis ir ausis: „Gal tai scenaristų pasipriešinimas, nes jie nemėgsta daryti tokių dalykų, o kai pasako, tai ir daro atsainiai, neįdedami širdies. O gal tai ir skubėjimo dalykai, o gal būtent viešųjų ryšių skyrių dialogai parašyti. Bet bet koks atvejis nepateisina prasto pateikimo“.
Režisierius: tai buvo prodiuserių duota užduotis
Serialo „Meilė kaip mėnulis“ režisierius Kęstutis Jakštas prisipažino, kad intarpai apie saugų eismą buvo kuriami atskirai.
Vis dėlto, kalbėdamas apie produkto demonstravimą (angl. product placement) televizijos seriale režisierius teigė, kad yra galimi du variantai.
„Tai gali būti arba nepastebimas ir akies nerėžiantis dalykas. O kitas variantas, ką daro amerikiečiai, kai personažai tiesiog sustabdo vaizdą ir personažas kalba apie tuos dalykus, kurių nereikia daryti“, - kalbėjo jis.
Tikisi, kad informacija pasiekė tikslinę auditoriją
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis teigė matęs kai kuriuos saugos eismo tematikos siužetus LRT televizijoje rodytose serialo serijose.
„Susilaikyčiau nuo kokybės vertinimo, nes tai – subjektyvus dalykas. Jeigu kūrėjai pateikia taip, kaip pateikia, tai, matyt, jiems atrodo, kad padarė kokybiškai, nes jie labiau patyrę serialų kūrėjai nei aš“, - kalbėjo jis.
Pasak R. Paleckio, informacijos apie saugų eismą niekada nebus per daug: „Jei nors vienas epizodas tame seriale padėjo nors vienam žmogui susimąstyti, sumažinti greitį prieš perėję ar priartėjus mokyklos, tai jau yra rezultatas, kurio mes nepajusime, nepačiupinėsime, bet tam ir yra skirti tokie dalykai“.
