Kuo pakeis rusiškos propagandos pliūpsnį Lietuvoje

Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) nusprendus laikinai stabdyti ir rusiško kanalo „RTR Planeta“ retransliavimą, ne tik šių kanalų serialų ir laidų žiūrovai suks galvas, ką daryti, bet ir paslaugų teikėjai jau derasi dėl naujų kanalų rodymo.

Jau anksčiau trims mėnesiams apribotos televizijos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimas Lietuvoje.

Gali būti, kad vietoj rusiškos propagandos pliūpsnio žiūrovams bus pasiūlytos opozicinės Rusijos televizijos „Dožd“ transliacijos ir filmų kanalai.

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas tvirtina, kad Lietuva turi pati pasiūlyti kokybišką alternatyvą rusakalbiams žiūrovams, kurie niekur nedings ir ieškos, ką žiūrėti jiems suprantama kalba.

Tuo metu politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad prie žiūrovų pomėgio žiūrėti Rusijos kanalus prisidėjo ir pačios kabelinės televizijos, pasiūliusios šią produkciją.

Norintys ras būdų matyti

„Žinoma, tie, kurie yra pripratę žiūrėti, keiks valdžią arba kabelinių operatorius nesigilindami į priežastis. Pirmiausiai jie reiškia protestus operatoriui: jie sako, kad moka pinigus, todėl turite rodyti. Tai labiausiai paliečia vyresnio amžiaus žmones, kurie niekada gyvenime nebeišmoks anglų kalbos tiek, kad suprastų laidas“, - apie galimą klientų reakciją DELFI sakė kabelinės televizijos paslaugas teikiančios bendrovės „Init“ vadovas Paulius Živatkauskas

Jis pripažino, kad praėjusių metų spalį trims mėnesiams sustabdžius „Pervij baltiskij“ retransliavimą dalis klientų atsisakė kabelinių televizijų paslaugų.

„Be abejo buvo tokių žmonių: dalis iš principo atsisakė protestuodami prieš tokius veiksmus, kiti tiesiai šviesiai pasakė, kad pasistatys palydovinę anteną. Mes taip pat turime tinklų periferiniuose rajonuose su Baltarusija, Kaliningrado sritimi, tai ten žmonės spjauna į kabelines televizijas ir ieško būdų, kaip žiūrėti Rusijos skaitmeninę televiziją“, - kalbėjo P. Živatkauskas.

Be to, pasak jo, turintys palydovinės televizijos paslaugą vis tiek galės matyti rusiškus kanalus, pavyzdžiui, uždraudus retransliuoti „NTV Mir Lietuva“, tačiau lieka „NTV Mir“ Latvijos ir Estijos signalai, kurie rodys tą patį, ką anksčiau rodė Lietuvoje, tik su toms šalims pritaikytomis reklamomis.

„Iš esmės valstybė neužkerta kelio šių programų matymui ir tas, kas nori, ras būdų jas matyti. Mano manymu, ne šiuo keliu reikia kovoti su propaganda. Jai turi būti priešpastatoma sava propaganda. Tegul valstybė kuria įdomias programas rusų kalba“, - svarstė pašnekovas.

Kabelinės televizijos paslaugas teikiančios bendrovės vadovas tvirtina, kad rusiškas televizijas žmonės žiūri dėl skirtingų priežasčių.

„Vilniuje yra didelis skaičius rusakalbių, kuriems tie kanalai yra pagrindinis informacijos šaltinis, todėl dėl draudimo jie būna labai nepatenkinti. Tuo metu Kaune yra didelė rusiškų kanalų paklausa, tačiau dėl visai kito pagrindo – jie juos žiūri dėl kultūrinio turinio. Visiems aišku, kad Lietuvos televizijos neinvestuoja didelių pinigų į turinį, o Rusijos kanalai gali sau leisti juos investuoti“, - aiškino P. Živatkauskas.

Pašnekovo vertinimu, kad rusiškas televizijas žiūri daugiau nei 15 proc. kabelinių televizijų klientų.

Vietoj propagandos – opozicinė televizija

Interneto ir TV paslaugas teikiančios bendrovės „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas DELFI pripažino, kad po LRTK sprendimų jie sulaukia klausimų iš klientų.

„Paslaugų neatsisako, tačiau klausimų sulaukiame. Klientai domisi detalėmis: ar bus išjungtos televizijos, kada tai įvyks. Kita dalis klientų domisi, kodėl „Viasat“ neišjungia rusiškų kanalų. Į šiuos klausimus yra sunkiau atsakyti. Didelė bėda Lietuvoje, kad ne visiems vienodai galioja komisijos reguliavimas“, - teigė jis.

Pasak pašnekovo, planuojama sustabdytą kanalų retransliaciją pakeisti kitais. Tačiau tik tam periodui, kuriam bus sustabdyta jų retransliacija, nes įmonė turi ilgai galiojančias sutartis su uždraustais kanalais.

„Yra „Dožd“ (opozicinė – DELFI) televizija, su kuria kalbamės, taip pat galvojame apie filmų kanalą. Taip pat yra užsienio kanalų, kurie yra retransliuojami rusų kalba. Vertiname kelis pasirinkimus, kad rusiškai suprantantys žmonės turėtų, ką žiūrėti“, - komentavo P. Dambrauskas.

Neturi galimybės dangstyti dalies programų

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos vadovė Vaiva Žukienė DELFI sakė, kad nors LRTK nusprendė riboti ne visos programos retransliavimą, bet tik pagamintos Rusijoje, ko gero, bendrovės nuspręs išjungti visą programą.

„Mes jau komisijos posėdyje sakėme, kad mūsų netenkina pusiniai variantai, kai draudžiama vienos šalies gamybos laidos, nes mūsų niekas neįgaliojo redaguoti televizijos programą. Mes negalime nei karpyti, nei dangstyti programos ir juo labiau negalime sekti, kokioje šalyje jos yra pagamintos, todėl esame linkę tiesiog išjungti tą programą“, - kalbėjo ji.

Pašnekovė vylėsi, kad ateityje LRTK imsis peržiūrėti televizijų programas ir nurodyti, kurias iš jų reikėtų uždengti.

Nebendraujame, bet skundžiamės, kad negirdi

Viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas mano, kad retransliacijos sustabdymas yra trumpalaikis sprendimas, nes rusakalbis vartotojas toliau ieškos informacijos ir dėl draudimo savo įpročių nekeis.

„Žinoma, jeigu nustatomas įstatymo pažeidimas, draudimas turi būti. Tačiau be kitų žingsnių jis niekur neveda, nes turi būti pasiūlomas normalus turinys. Juk rusiškai arba lenkiškai kalbantis žmogus per dieną neišmoks kalbėti angliškai. Šiuo atveju dažniausiai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, rusakalbius, kuriems sumažės pasirinkimas. Patys taip pat nesiūlome jokių alternatyvų. Būsime priversti stebėti kitus rusiškus kanalus, ar ten nepersikels tam tikra informacija“, - DELFI komentavo jis.

„Jeigu jūs pažiūrėsite truputėlį į rytus ar pietus nuo Vilniaus, pamatysite, kad ten yra žmonių, kurie tarpusavyje kalba nebūtinai lietuviškai. Jie tokiais ir liks. Jeigu 20 metų nieko nedarėme, kad jie turėtų tinkamą turinį savo kalba, tai per dieną ar dvi ir nepadarysime“, - pridūrė pašnekovas.
Jo teigimu, kitose šalyse tautinės mažumos turi savo televizijas, radijo stotis, leidinius.

„Juk jeigu prekybos centras įvertina, kad jo klientas yra rusakalbis, jis neleis lankstinuko lietuvių kalba. Iš tikrųjų mes su jais nebendraujame, jie tarpusavyje bendrauja atskirai, o mes skundžiamės, kad jie neišgirsta, kodėl palaikome Ukraina, o jie palaiko Rusiją, tačiau neįdėjome jokių pastangų, kad galėtume su jais susikalbėti. Komunikacijoje pats svarbiausias dalykas yra kalbėti ta pačia kalba. Tai puikiai supranta Rusija, kuri JAV turi anglišką televiziją „Russia Today“, - kalbėjo A. Katauskas.

Siūlo bendrą televiziją Baltijos šalims

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius laikosi nuomonės, kad draudimas retransliuoti minimus kanalus yra reikalingas. Be to Lietuvos Konstitucija draudžia karo propagandą.

„Dalis žiūrovų, kuri buvo „pakabinta“ ant šių televizijų adatos, apskritai nieko nedarys, nes didelė dalis auditorijos yra pasyvi ir atėmus šį kanalą ji minimaliomis sąnaudomis pereis prie kitų lengviausiai prieinamų šaltinių. Tie, kurie buvo rimtai pakibę ant šių šaltinių, bandys ateityje ieškoti technologinių sprendimų, kurie susiję ir su papildomais finansais“, - apie galimus nusiminusių dėl televizijų išjungimo veiksmus kalbėjo pašnekovas.

Tačiau kartu jis metė akmenį ir į kabelinių televizijų daržą.

„Čia taip pat yra klausimas ir kabelinėms televizijoms, kaip jos suformavo klientų poreikį. Jeigu yra poreikis produkcijai rusų kalba, yra labai geras „Splius“ kabelinės televizijos pavyzdys, kuri retransliavo paskutinę laisvą opozicinę Rusijos televiziją „Dožd“. Taigi galimų sprendimų yra“, - tvirtino N. Maliukevičius.

„Nereikia savo ekonominių problemų ar sąnaudų daryti bendra Lietuvos ar jos žiūrovo problema. Siūlydamos tokius televizijos kanalus kabelinės televizijos tikrai galėjo nujausti, kokia produkcija bus pateikiama. Tai yra subtilūs dalykai, kai tarp argumentų įsipina ir ekonominė ir sąnaudų logika“, - pridūrė jis.

Pašnekovas taip pat sutinka, kad reikia rūpintis alternatyva iš Rusijos transliuojamiems kanalams.

„Kaip idėją siūlyčiau pagalvoti apie trijų Baltijos šalių visuomeninių televizijų bendrą kanalą, kuriame būtų pateikiamos žinios ir tautinėms mažumoms. Krizės metu LRT televizijoje buvo sumažinta produkcijos rusų kalba dalis, aš manau, kad reikėtų vis dėlto suprasti, kaip svarbu yra informacija rusų kalba“, - svarstė politologas.

Reikia pinigų ir žiūrovų

Šiuo metu LRT televizijoje „Kultūra“ rengiama vienintelė savaitinė 15 minučių trukmės laida rusų kalba.

LRT televizijos vadovas Rimvydas Paleckis DELFI sakė, kad tam, jog situacija pasikeistų, reikia didesnio finansavimo.

„Viena kita rusiška, lenkiška ar ukrainietiška laida mažai ką išspręstų, nes reikia žiūrėti į visą programų tinklelį. Kol LRT yra mažiausiai finansuojama ES, tol mes negalime pakelti filmų, serialų, laidų brangumo krūvio, kadangi tai gana daug kainuoja. Kol nesame taip žiūrimi, kaip turėtų būti žiūrimas gerai finansuojamas nacionalinis transliuotojas“, - kalbėjo jis.

Šiuo metu, anot jo, LRT televiziją žiūri apie 10 proc. auditorijos, o Vokietijoje du visuomeninius transliuotojus žiūri apie 40 proc. žmonių.

Seimas yra nusprendęs, kad nuo kitų metų LRT bus finansuojamas tik iš biudžeto, todėl visuomeniniame kanale nebegalės liti komercinės reklamos.
Jo teigimu, per metus ar dvejus papildomai investavus galima būtų atitraukti dalį žiūrovų, kuri šiuo metu žiūri rusiškus kanalus.

„Pritraukdami auditoriją, kuri išsivaikščiojo į kitus kanalus, galėtume daug efektyviau ir efektingiau galėtume pradėti rodyti žinias rusų ir lenkų kalbomis, analitines, pažintines laidas. Tokiu atveju jas pamatytų visai kitas kiekis žmonių nei dabar, jeigu imtume ir jas paleistume“, - aiškino R. Paleckis.

Tačiau LRT televizijos vadovas atkreipė dėmesį į rusiškos produkcijos gausą lietuviškose komercinėse televizijose,

„Man atrodo, kad mūsų komercinės televizijos yra persunktos rusiškos produkcijos. Visi didieji ar mažiau didesni kanalai turi keliolika, jeigu ne keliasdešimt procentų turi rusiškos produkcijos. Kitaip tariant, tie rusakalbiai, kurie iš principo žiūrėtų lietuviškus kanalus, nes dauguma rusakalbių moka lietuviškai, manau, kad nemaža dalis jų renkasi lietuviškus komercinius kanalu,nes ten yra rusiškos produkcijos. Kitas dalykas, kad ji yra dažnai pigesnė ir taip rusai savo paslėptą propagandą bruka į mūsų komercinius kanalus“, - sakė jis.

DELFI primena, kad LRT biudžetas sudaro apie 70 mln. Lt, tačiau norima, kad jau 2015 m. jis būtų kiek daugiau nei 100 mln. Lt.

Rusai aneksavus Krymą dėl propagandinių laidų šiemet LRTK laikinai sustabdė dviejų Rusijos televizijų retransliavimą Lietuvoje: „NTV Mir Lithuania“, ir „RTR Planeta“. Sprendimą trims mėnesiams apriboti „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą jau sankcionavo teismas, dėl antrosios televizijos sprendimo dar laukiama.

Taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė, kad kovo 1-ąją rodytos „PBK Lithuania“ laidos „Laikas“ turinys buvo propagandinis ir dezinformuojantis, todėl yra neskelbtinas. Kadangi šis transliuotojas priklauso Latvijos jurisdikcijai, LRTK nusprendė kreiptis į kolegas Latvijoje, kad jie pritaikytų atitinkamas priemones.

Praėjusių metų Valstybės saugumo departamento ataskaitoje buvo įvardytos konkrečias žiniasklaidos priemones, kuriomis Rusija vykdo savo informacinę politiką. Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.