Antradienį posėdžiavusi LRT taryba susizgribo, kad, dėl skirtingų įstatymo interpretacijų, patvirtintas naujas LRT finansavimo modelis gali atnešti visuomeniniam transliuotojui mažesnį finansavimą nei buvo planuota. Finansų ministerijos skaičiavimais, LRT priklauso ne 100 milijonų, kaip planavo Seimas, o tik 70 milijonų litų siekiantis finansavimas.
„Aš tai traktuoju kaip apgavystę“, – pareiškė LRT tarybos pirmininkas profesorius Žygintas Pečiulis, tarybos vardu kvietęs LRT vadovus kovoti prieš susidariusią situaciją.
LRT įstatyme nustatyta, kad atsisakius komercinės reklamos, LRT bus finansuojama iš valstybės biudžeto, pajamų už programų pardavimą, rėmimo pranešimų, leidybos bei komercinės ir ūkinės veiklos. Pataisose įtvirtinta, kad LRT skiriamų lėšų iš valstybės dydis sudarys 1,5 proc. prieš tai buvusių metų faktinių įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš praėjusių metų faktinių akcizo pajamų.
Seimas, LRT ir Finansų ministerija skirtingai interpretavo GPM – nesutariama, ar finansavimas LRT būtų skiriamas nuo viso GPM, ar tik nuo dalies, einančios į valstybės biudžetą (kita dalis GPM nukeliauja į savivaldybių biudžetus). Dėl to ir susidaro 30 milijonų litų skirtumas.
– Kodėl Finansų ministerija ir LRT vadovai skirtingai supranta LRT įstatymą? – DELFI paklausė A. Siaurusevičiaus.
– Man įstatymas apibrėžtas aiškiai, tačiau klausimą iškėlė Finansų ministerija – kas yra mokesčių bazė, nuo kurios skaičiuos. O skaičiuojant susidaro pakankamai didelis skirtumas – apie 30 milijonų litų. Tam įtakos turi ir mokestinės politikos pasikeitimai bei kita. Tačiau karo nėra, tik diskusija. Mes laikomės nuomonės, kurią Seimo posėdžio metu pasakė Seimo narys Valentinas Stundys (pagal šį variantą LRT finansavimas per metus siektų apie 100 milijonų litų – DELFI).
– Kaip, atsisakius komercinės reklamos, pasikeis LRT programa? Kas užpildys eterį?
– Aišku, liks savireklama, kultūros rėmimas. Tam tikrais atvejais, kai to reikalaus transliacijos teisės, pavyzdžiui, per sporto varžybas, reklama išliks. Lietuva nėra išskirtinė – yra šalių, kurios taip gyvena ir susitvarko. Viena tokių šalių – Estija.
– Ką, atsisakius komercinės reklamos, veiks LRT reklamos skyrus?
– Kažką teks atleisti vykdant reorganizaciją, kažkiek jų reikės, yra vietų, kur juos galima panaudoti. Spręsime šiuos dalykus. Kalbu apie keletą žmonių. Atleidimų buvo anksčiau, taip pat ir reklamos skyriuje, dabar labai dažnai reikia galvoti apie priėmimus.
– Jau beveik metai dirbate be antrojo pavaduotojo. Ar jo dar ieškosite?
– Pavaduotojas nėra tikslas – tik priemonė. Tai mums leidžia taupyti. Šiuo metu tai nėra pirmo būtinumo reikalas, bet jis bus. Neatmetu galimybės, bet plėtojantis LRT veiklai, pavaduotojų gali būti ir daugiau. Pavaduotojų skaičių nustato taryba. Galima klausti iš kitos pusės – ar būtinai tai turi būti pavaduotojas, ar didesnės galios departamento direktorius. Aš neatmetu galimybės, kad po poros metų reikės ir daugiau pavaduotojų – kad būtų įgyvendinti iškelti tikslai.
– Ar jus tenkina numatomas LRT finansavimas?
Praėjusiais metais, trečius metus iš eilės, dirbome pelningai, tačiau džiaugsmas pro ašaras – tebesilaikome suveržtų diržų politikos. O tai atsiliepia ir programai, ir žmonių atlygiui, ir įvairiems kitiems dalykams. Per krizę populiarus žodžių junginys buvo „fiskalinė drausmė“. Tai mes jos labai laikomės.
Yra einamųjų įsiskolinimų, tačiau nė vieno, kuris kuo nors grėstų. Norisi gyventi subalansuotai. Mūsų nuolatinis dabartinis klausimas – nuolat trūksta pinigų veiklai.
– Kokios dabar pagrindinės LRT bėdos?
– Technologijos keičiasi greičiau negu mes pajėgiame. Mes bandome eiti koja kojon su gyvenimu, daugeliu atžvilgių net ir tokiomis sąlygomis esame inovatoriai. Bet reikia daugiau. Reikia atsižvelgti ir į studijų vizualiką, kamerų atnaujinimą. Dažnai renginių nušvietimą riboja kamerų kiekis – jų reikia daugiau. O kur dar užsienio korespondentų punktai – mes tikrai konkuruojame su kitomis Europos televizijomis būdami Kijeve, bet yra ir daugiau vietų, kuriose norėtume būti.
Mes esame didžiuliai istorijos fiksuotojai, turime vieną didžiausių archyvų Lietuvoje. O tai irgi susiję su mūsų techninėmis galimybėmis. Galime pažiūrėti, kiek mes kartais per dieną padarome tiesioginių transliacijų. Kad ir praėjusią Vasario 16-ąją – viena Panevėžyje, kokios trys Vilniuje.
Valstybės reikalas, kad būtume pajėgesni. Per pirmininkavimą ES Tarybai taip pat dirbome ne mažiau už kitas valstybės grandis ir gavome tiktai geriausius įvertinimus – pasaulis ėmė mūsų perduodamus signalus, buvome pripažinti ir Europos transliuotojų sąjungos, ir kolegų iš kitų televizijų. Jie nesitikėjo, kad galėsime teikti tokio aukšto technologinio lygio paslaugas.
