Popiežiaus atliktas kalinių kojų numazgojimas sukėlė klausimų LRT tarybos narei

Lietuvos Konstitucijoje rašoma, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Ši raiška gali būti ribojama tik įstatymu ir tik tuomet, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kieno nors sveikatą, garbę, orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Tačiau tai tik teorija. Praktikoje parašęs diskusijų sukėlusį straipsnį, komentarą ar išsakęs aštresnę nuomonę žmogus gali sulaukti visiškai realių darbinių ar profesinių nepatogumų.

Pavyzdžiui, neseniai Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narei Eglei Pranckūnienei kilo klausimų, ar portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius turi teisę portale DELFI išsakyti savo nuomonę, jog bučiuodamas kojas kaliniams Pranciškus paniekino įstatymo viršenybę.

Tarybos narė neneigia, kad V. Laučiaus komentaras jai nepatiko, tačiau aiškina, esą ją domina, kaip tokia nuomonė apie popiežių Pranciškų yra suderinama su V. Laučiaus pareigomis visuomeniniame transliuotojuje.

„Iškėliau šitą klausimą, kad jis būtų apsvarstytas Redakcinėje kolegijoje, o mano klausimo esmė nebūtinai susijusi su pačiu tekstu. Manau, kad pats komentaras yra pakanakamai kontraversiškas. Kadangi V. Laučius yra portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius, tai mano klausimas – kiek tokių ganėtinai kontraversiškų komentarų rašymas dera su lrt.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus pareigomis, nes vyriausiasis redaktorius vis tik yra portalo veidas“, - pasakojo E. Pranckūnienė.

„LRT deklaruoja, kad turi būti atspindėtos įvairios nuomonės, kad turi būti laikomasi nešališkumo, obektyvumo ir visokių kitų principų. Tai tiesiog man kyla klausimas – koks yra lrt.lt portalo redaktoriaus vaidmuo? Kaip jis atspindi lrt.lt portalą?“ - klausė E. Pranckūnienė.

Klausimų kelia pareigų suderinamumas

LRT tarybos narys Liudvikas Gadeikis teigia, kad jam asmeniškai V. Laučiaus komentaras apie popiežių irgi nepatiko, tačiau jis teigia, kad nurodinėti žmonėms, kaip reikia rašyti, yra bergždžias reikalas. Jo manymu, klausimų kelia tik lrt.lt vyriausiojo redaktoriaus pareigų ir DELFI autoriaus suderinamumas.

„Aš puikiai žinau, kad komentarai yra labai subjektyvus dalykas. Tai subjektyvus žanras. Asmeniškai jis man, aišku, nepatiko. Bet tai mano asmeninė nuomonė – dėl to aš nedalyvavau diskusijoje. Kodėl aš stengiuosi neįsileisti į tokią diskusiją? Todėl, kad tai beviltiškas užsiėmimas: vienam nepatinka vienas, kitam – kitas“, - pasakojo L. Gadeikis.

Jis pažymėjo, kad V. Laučiaus komentare nebuvo jokių įžeidžių frazių ar nešvankių žodžių, nors pati mintis, L. Gadeikio vertinimu, katalikus galėjo įžeisti.

„Aš diskusijoje dalyvavau kita prasme – aš kėliau kitą klausimą, kad lrt.lt redaktorius yra kaip DELFI autorius. Kaip čia suderinti? Galima įvairiai svarstyti – ar čia gerai, ar negerai. LRT administracija išdėstė, kad šiuo metu jokio draudimo nėra. Kažkada yra buvę griežtai draudžiama. Aš manau, kad LRT taryba kada nors prie šitų klausmų grįš“, - sakė L. Gadeikis.

Pašnekovo manymu, ateityje gali būti bandoma aiškiau reglamentuoti, ar, pavyzdžiui, lrt.lt portalo vadovas gali rašyti kituose portaluose.

„Dabar administracijos pozicija yra viena, mano – truputį kita. Aš pats esu buvęs redaktoriumi, kovojau, kad niekas kitur nerašytų, o paskui žiūri, kad negali pakankamai mokėti, tai sutinki, kad kitur rašytų. Vieningos praktikos nėra. Aš savo poziciją išsakiau, apsikeitėme nuomonėmis ir kada nors mes prie to klausimo grįšime“, - paaiškino LRT tarybos narys.

A.Siaurusevičius: komentarų mes rašyti nedraudžiame

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sako, kad jis pats asmeniškai problemų šiuo atveju nemato, mat Lietuvoje egzistuoja spaudos laisvė bei nuomonių įvairovė. Jo teigimu, LRT tarybos nariai turi teisę klausti, o jis į visus klausimus tarybai paprastai atsako.

„Tarybos nariai turi teisę paklausti. Jie nesiūlė kokių nors sankcijų, tik paklausė, ką galvojate. Pas mus yra Redakcinė kolegija galimiems ginčams. Bet tai nebuvo įsakmus klausimas“, - aiškino A. Siaurusevičius.

Pasak pašnekovo, LRT turi vidinę Redakcinę kolegiją, kuri nėra pavaldi LRT tarybai. Ši Redakcinė kolegija svarsto įvairius redakcinės politikos klausimus ir gali pareikšti savo nuomonę LRT generaliniam direktoriui.

Generalinis direktorius savo ruožtu atsakingas už visą LRT turinį ir kaip vadovas gali imtis sankcijų prieš darbuotojus. Kita vertus, LRT generalinis direktorius sankcijų gali imtis ir nesant Redakcinės kolegijos nuomonės.

„Šiuo atveju tas komentaras buvo DELFI. O mes nedraudžiame, kad žmonės rašytų komentarus, jei kas moka rašyti, ačiū Dievui“, - sakė A. Siaurusevičius.

Ž.Pečiulis: klausimas toks buvo iškilęs

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis pasakojo, kad tarybos posėdyje išties buvo iškeltas klausimas dėl V. Laučiaus komentaro apie popiežiaus Pranciškaus kojų mazgojimo apeigas kaliniams.

Kojų mazgojimo apeigomis atkartojamas Kristaus nusižeminimas prieš apaštalus per Paskutinę vakarienę.

„Tas klausimas buvo maždaug formuluotas taip, ką generalinis direktorius mano, ar žmogus, vadovaujantis lrt.lt interneto tarnybai skelbia tokius komentarus ir ar nebūtų galima šitos jo nuomonės sieti su jo atstovaujamos institucijos nuomone, kadangi jis yra tos institucijos atstovas ir veidas“, - pasakojo Ž. Pečiulis.

Jo teigimu, generalinis direktorius A. Siaurusevičius atsakė, kad Lietuvoje egzistuoja žodžio ir spaudos laisvė, todėl kiekvienas žmogus turi teisę reikšti savo nuomonę, o V. Laučius dar iki tapimo lrt.lt vyriausiuoju redaktoriumi buvo žinomas kaip apžvalgininkas. Anot Ž. Pečiulio, generalinis direktorius taip pat užtikrino, kad LRT reiškiamos pačios įvairiausios nuomonės.

„Šiaip tai neišsiplėtė į diskusiją ir nebuvo priimtas joks konkretus nutarimas“, - sakė Ž. Pečiulis.

V.Laučius: tokie dalykai vadinami cenzūra

Komentarą apie popiežiaus Pranciškaus atliktas kojų apiplovimo kaliniams apeigas parašęs V. Laučius teigia, kad klausimas dėl jo galimybės rašyti komentarus kitame portale kilo kaip tik dėl to, jog E. Pranckūnienei ir L. Gadeikiui nepatiko jo parašytas tekstas.

„Komentaras jiems tiesiog nepatiko, todėl puolė jį peikti ir abejoti mano teise skelbti nuomonę, nesutampančią su jų nuomone. Tokie dalykai vadinami cenzūra, minties ir žodžio laisvės varžymu. Ar dabar kiekvieną kartą, reikšdamas savo asmeninę nuomonę, turėsiu paisyti ne Konstitucijos, o E. Pranckūnienės ir L. Gadeikio skonio bei politinių pažiūrų?“ - piktinosi V. Laučius.

Politikos apžvalgininkas taip pat nusistebėjo E. Pranckūnienės mintimi, esą jis turėtų atspindėti lrt.lt portalą.

V. Laučius teigia, kad savo komentarą paskelbė portale DELFI, o ne lrt.lt, kaip tik tam, kad jo asmeninė nuomonė nebūtų traktuojama kaip jo vadovaujamo portalo pozicija.

„Noriu atkreipti dėmesį: savo komentarus DELFI pasirašinėju tik savo vardu ir pavarde, nenurodydamas, kad esu lrt.lt vyriausiasis redaktorius. Tie, kuriems mano komentarai nepatinka, turi visas galimybes skelbti savo kitokią nuomonę, bet negali atimti iš manęs konstitucinių teisių, tarp kurių yra ir minties bei žodžio laisvė“, - teigia V. Laučius.

Apžvalgininkas pažymi, kad visuomeninis transliuotojas nėra kariuomenė ar statutinė organizacija, kurios darbuotojams ribojama teisė viešai reikšti asmeninę poziciją, todėl teigia neatsisakysiantis teisės reikšti savo nuomonę įvairiais visuomenei svarbiais klausimais.

Anksčiau buvo piktinamasi A.Matonio nuomone

DELFI primena, kad atskirų LRT darbuotojų viešai išsakomos nuomonės LRT taryboje buvo svarstomos ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2011-aisiais į LRT tarybą kreipėsi konservatorius Arvydas Vidžiūnas, kuris piktinosi, kad LRT Naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis portale DELFI parašė komentarą apie buvusį premjero patarėją Virgį Valentinavičių ir išvadino jį „pilku“.

Tačiau tuomet LRT taryba pareiškė nevertinsianti atskiros žurnalisto nuomonės, mat nė vienas įstatymas Lietuvoje nedraudžia turėti savo nuomonę ir laisvai ją reikšti.