"Šitą apsisprendimą reikia padaryti. Nes jau yra penkeri metai, kai įstatyme yra numatytas abonentinis mokestis, bet kasmet jo veikimo pradžia atidedama vieneriems metams. Toks nestabilumas ir neaiškumas turi būti panaikintas", - tvirtino LRT tarybos pirmininkas.
„Mes manome, kad taip kaip yra parašyta Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme, yra visai gera formuluotė – yra mišrus finansavimas: jeigu iš abonentinio mokesčio surenkama vis daugiau, ir daugiau, tai valstybės parama mažėja ir mažėja. Tai šitas modelis visiškai įmanomas“, - po susitikimo su prezidentu sakė R.Pakalnis.
Pasak LRT tarybos vadovo, daugelis Europos valstybių nacionalinių transliuotojų taip pat yra finansuojami iš abonentinio mokesčio, todėl natūralu, kad ir Lietuvoje jis būtų įvestas.
„Aš suprantu, kad mūsų visuomenės agituoti už naujo mokesčio atsiradimą nelabai lengva Bet taip yra nuėjusios kitos Europos valstybės. Dauguma Europos valstybių. Ar mes turim tikrai išradinėt savo dviratį ar laipsniškai pereiti prie abonentinio mokesčio?“, - retoriškai klausė tarybos vadovas.
LRT tarybos narys įsitikinęs, kad vieno finansavimo šaltinio nacionaliniam Lietuvos radijo ir televizijos transliuotojui nepakaktų, norint užtikrinti jam patikėtas nacionalinio transliuotojo funkcijas.
Kita vertus, pasak R.Pakalnio, komercinės reklamos LRT galėtų mažėti, tačiau švietėjiška socialinio, kultūrinio tipo, renginius anonsuojanti reklama galėtų išlikti. „Aš kalbėjausi su daugelio Europos valstybių nacionalinių transliuotojų atstovais. Ten yra suprantama, kad tam tikra reklama yra viena iš radijo ir televizijos misijų. Tai yra tam tikras būdas privilioti klausytoją ir žiūrovą, norintį sužinoti apie būsimus renginius“, - sakė R.Pakalnis.
Susitikimo su prezidento metu buvo aptartas ir LRT tarybos sudarymo principas.
Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, dabartinis LRT tarybos sudarymo modelis šalies vadovui atrodo tinkamas.
„Prezidento nuomone, dabartinė tarybos formavimo tvarka yra pakankamai gera, kad užtikrintų bendradarbiavimą su administracija“, - sakė R.Grumadaitė.
Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kuriuos skiria prezidentas, Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
DELFI primena, LRT taryba yra aukščiausia LRT valdymo institucija, skirianti nacionalinio transliuotojo administracijos vadovus.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas numato, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas turi būti finansuojamas iš gyventojų renkamo abonentinio mokesčio po truputį mažinant LRT biudžeto asignavimus. Šis įstatymas įsigaliojo 2000 -ais metais, tačiau realiai įvedimas visuotinės rinkliavos kasmet atidėliojamas.
Dabar numatyta, kad abonentinis mokestis LRT turėtų įsigalioti nuo 2006-ųjų sausio, tačiau kol kas nėra numatyta, kaip šį mokestį surinkti.
Šiuo metu Lietuvos nacionalinis transliuotojas iš valstybės biudžeto per metus gauna apie 35 milijonus litų.
