Ar Lietuva pasirengusi dekriminalizuoti žodžio laisvės ribas, ketvirtadienį diskutuota Seime vykusioje konferencijoje.
„Sėdi du kaliniai kameroje. Vienas sėdi už tai, kad naktį girtas su kirviu rankoje grasino nužudyti kaimyną ir dar grįždamas namo jo mažamečiui vaikui gerai užkirto per ausį, kad ji vos neplyšo. O kitas kameros žmogus sėdi dvejus metus už tai, kad kaimo turguje nešvankiais žodžiais išvadino kitą kaimo gyventoją. Matote skirtumą?“, - Lietuvoje galiojančią praktiką vaizdingai apibūdino advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatas Kęstutis Švirinas.
Pasak jo, dveji metai nelaisvės skiriami už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui ir grasinimą nužudyti. Tie patys dveji metai skiriami už šmeižtą – pasakytą žodį. „Jau vien tos sankcijos sako, kad, matyt, mūsų valstybėje tolerancija nelabai propaguojama. Tokios normos mažų mažiausiai turi būti peržiūrėtos“, - įsitikinęs advokatas.
Advokato manymu, Lietuvoje yra žodžio laisvės apribojimus reglamentuojančių įstatymų perteklius. Pasak jo, tikrai užtenka Civilinio kodekso normos, nustatančios piniginę atsakomybę už neteisingą žodį.
H.Mickevičius: demokratinėje visuomenėje tai nepriimtina
H. Mickevičiaus teigimu, baudžiamosios atsakomybės už šmeižtą ir įžeidimą praktika įmanoma ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, tačiau pagal susiklosčiusias tradicijas tai netaikoma. Tačiau Lietuvoje tai jau keletą metų taikoma. ŽTSI vadovas teigia, kad atsakomybė už šmeižtą ar įžeidimą turi likti, tačiau ją galima taikyti administracine ar civiline tvarka. Jis taip pat siūlo taikyti Vakaruose paplitusią baudžiamojo nusižengimo sąvoką – tai baudimas už menką nusikalstamą veiką. Jo tvirtinimu, taip pat galima stiprinti etikos normų taikymą.
„Tai necivilizuotas būdas riboti galimybę žmonėms ir, visų pirma žurnalistams, kelti viešumon kažkokius nemalonius dalykus ir aštriau rašyti, kritikuoti. Jeigu esame brandi valstybė, norime integruotis į Vakarų politinę ir kultūrinę erdvė, reikia to atsisakyti“, - įsitikinęs H. Mickevičius.
Kad taikoma atsakomybė neproporcinga, sutiko ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.
„Taip, manau, nėra proporcinga, kad ši nusikalstama veika būtų Baudžiamajame kodekse. Reikėtų galbūt peržiūrėti, galbūt kitaip traktuoti numatytas bausmes, baudas Civiliniame kodekse, gal dar kažkur papildomų instrumentų ieškoti, kaip apginti žmogų nuo galimo šmeižto, orumo žeminimo ir taip toliau“, - sakė A. Lydeka.
Keisti įstatymus ragina ir ESBO
Tą patį ji kartojo ketvirtadienį Seimo konferencijos dalyviams teletiltu tiesiogiai iš Tbilisio. D. Mijatovič Lietuvą dar kartą paragino kuo skubiau panaikinti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą. Pasak D. Mijatovič, tokia praktika pateisinama tik jaunos demokratijos šalyse.
D.Mijatovič anksčiau yra išreiškusi susirūpinimą dėl Vilniaus teismo sprendimo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui skirti baudą už leidėjo Vito Tomkaus šmeižtą. D. Radzevičius minėtą nuosprendį yra apskundęs, šiu metu byla nagrinėjama aukštesnės instancijos teisme.
Prieš keletą metų Vilniaus apygardos teismas nubaudė žurnalistą Gintarą Visocką 15 tūkst. litų bauda ir priteisė sumokėti 8 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų už buvusio kandidato į prezidentus Česlovo Jezersko įžeidimą.
Gegužę užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė, kad reikia panaikinti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Be to, tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Baudžiamajame kodekse taip pat numatyta atsakomybė už įžeidimą.