Vilniaus universiteto (VU) studentai kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) šią dieną pažymi šventiniais renginiais ir eisena. Tuo metu kai kurie leidiniai protestuodami prieš dabartinės valdžios politiką išėjo su tuščiu pirmuoju puslapiu.
Tokią protesto formą pasirinko „Vakarų ekspresas“, „Šiaulių kraštas“, „Panevėžio balsas“, „Sekundė“. Taip protestuojama „prieš dabartinės valdžios vykdomą nuoseklią spausdinto žodžio naikinimo politiką“.
„Tuščias pirmasis puslapis yra ženklas, kurį, pripažįstame, reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai pajutome pirmą nokautuojantį politikų smūgį – beveik keturis kartus padidintą PVM, pradėtus didinti mokesčius honorariniams atlyginimams (beje, sutinkame, kad tai reikėjo daryti, bet ne tokiu milžinišku tempu)“, – rašoma „Vakarų ekspreso“ interneto puslapyje.
2008-aisiais valdžia buvo numačiusi kelti PVM 14 proc. (nuo 5 iki 19 proc.), tačiau tai nebuvo įvykdyta. 2009-aisias PVM periodiniams leidiniams tarifas pakeltas iki 21 proc. 2011-aisiais Seimas nepritarė Prezidentės siūlymui sumažinti PVM tarifą iki 9 proc.
„Vakarų ekspresas“ taip pat iš anksto prašė politikų nesiųsti jiems veidmainiškų sveikinimų šios šventės proga – visi jie esą bus grąžinti atgal.
Šįryt Signatarų namuose jau devintąjį kartą surengti „Spaudos pusryčiai“. Juose taip pat buvo užsiminta apie PVM periodiniams leidiniams: „Tas siaubūnas PVM ir ne bet kas, o valstybės pajamos ne iš kokio nors verslininko monopolisto, bet iš tų bedalių, kurie palaiko ir skleidžia lietuvišką žodį. Tad ar neatrodo, kad spaudos reikalu lietuviška valdžia labai jau panašiai elgiasi, kaip Jono Basanavičiaus laikais rusiška caro valdžia – kuo mažiau lietuviško spausdinto žodžio“, – pabrėžė LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė.
„Spaudos pusryčiuose“ buvo įteikta ir 2012 metų Kalbos premija. Šiemet ji atiteko Latvijos lietuvių vidurinės mokyklos direktorei Aldonai Trejai už lietuvybės puoselėjimą Rygoje. Laureatą pristatė Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų filologijos katedra. Kalbos premijos tradicija atsirado 2004 m., ji kasmet skiriama už lituanistikos darbus, kurie reikšmingi Lietuvos kultūrai.
Tradiciškai VU Komunikacijos fakulteto (KF) Žurnalistikos institute šią dieną taip pat bus įteikiamos LŽS ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijos. VU KF žurnalistikos studentai kartu su LŽS sostinėje rengia šventinę eiseną.
1904-aisiais, beveik po 40 draudimo metų, Rusijos caras grąžino lietuviams teisę savo leidinius spausdinti lotyniškais rašmenimis. Per spaudos draudimą lietuviškos knygos nelegaliai buvo spausdinamos Mažojoje Lietuvoje, o knygnešiai jas gabeno į Lietuvą.
Kasmet Spaudos dieną vis suaktyvėja diskusijos apie dabartines žiniasklaidos problemas – ar leidėjams ir žurnalistams pakanka profesionalumo, laisvės ir atsakomybės, ar tinkamai veikia teisinė sistema ir ar apskritai galima pasitikėti žiniasklaida.
