Išplatintame kreipimesi į Seimą Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos ekspertų tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisijos pirmininkė Angelė Kazlauskienė susirūpinę, kad „per ketvirtį amžiaus lietuvių kalbai, net turinčiai konstitucinį valstybinės kalbos statusą, taip ir nepasisekė išlikti oriai, savarankiškai ir nesuluošintai“, rašo „Lietuvos aidas“.
„Tiesa, viešojoje erdvėje jau liautasi rusintis, bet daug spėriau ir beatodairiškiau imta anglintis. Idant nebūtų badoma pirštais į valstybinį dvikalbystės įteisinimą, sumanyta Vilnių užlieti angliškais ir pusiau angliškais žodiniais ženklais. Valstybinis patentų biuras juos urmu leidžia į gyvenimą, o Valstybinė kalbos inspekcija nepajėgia vykdyti savo funkcijų“, - rašoma kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių, „viešuosiuose užrašuose, tarp jų ir iškabose, angliški prekių, paslaugų ir įmonių ženklai dažnai stelbia valstybinę lietuvių kalbą, nustumia ją nuo akių į nuošalę arba visai jos nelieka. Tai labai apsunkina savo pačių šalyje gyvenančių žmonių galimybes gauti reikalingą informaciją, žeidžia orumą tų žmonių, kurie nenori jo prarasti, ir pagrįstai piktina net ir tą visuomenės dalį, kuri moka anglų kalbą“.
„Visose sferose rašto kultūros irimo procesai pasiekė grėsmingą laipsnį. Net mokiniai nuoširdžiai stebisi, kodėl reikia rašyti taisyklingai, jeigu paprasčiau - netaisyklingai... Nepateisinama, kai ne tik pavienių piliečių, bet ir sutelktų pilietinių organizacijų balsų, ginančių viešąjį ir kartu valstybės interesą, du dešimtmečius nenori girdėti tie, kurie pirmiausia privalėtų girdėti: tai kalbos priežiūros institucijos, o kartu Vyriausybė, Prezidentūra ir, žinoma, Seimas. Neužtenka vien per šventes bei prieš rinkimus rodyti meilę savo kalbai ir visai kultūrai. Ne tik jubiliejiniais Maironio metais privalu prisiminti jo raginimą stoti į darbą kaip milžinams, kad būtų apginta kalba, tauta, jos būdas ir žemė“, - rašoma kreipimesi.
Anot kreipimosi autorių, „nepasitenkinimą reiškiantys žmonės per ilgai guodžiami viltimi, jog naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymas būsiąs reiklesnis - atseit pristabdysiąs dabartinę nelietuviškų viešųjų užrašų gausą ir netgi apribosiąs jų teikimą kultūros paveldo zonose. Kol kas tai - tik žodžiai. Atnaujintame Valstybinės kalbos įstatyme būtinai turėtų atsirasti straipsnis „Viešieji užrašai ir prekių ženklai“, tiesiai reikalaujantis visuose viešuosiuose užrašuose prekių ženklus pateikti taip, kad jie niekur nestelbtų informacijos lietuvių kalba. Tai neprieštarautų jokioms tarptautinėms konvencijoms ar Europos Bendrijos direktyvoms. Deja, tokio reiklaus straipsnio parengtame naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymo projekte nėra“.
Tokiu būdu kreipimąsi pasirašę K. Stoškus, A. Piročkinas ir A. Kazlauskienė kviečia visas Seimo frakcijas „garbingai atlikti tiesioginę Tautos atstovų pareigą: atsakingai parengti ir kiek įmanoma greičiau priimti atnaujintą Valstybinės kalbos įstatymą, principingai vykdyti esamų ir būsimų teisės aktų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, ne žodžiais, o darbais rodyti pagarbą gimtajai kalbai, rūpestingam jos normų laikymuisi ir tuo prisidėti prie lietuvių tautos atsparos stiprinimo“.
