Pasak pranešimo spaudai, neigiamas prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių įvaizdis yra plačiai paplitęs visuomenėje. Nepakankamos visuomenės narių žinios apie tikruosius pabėgėlių ir kitų šalyje gyvenančių užsieniečių poreikius ir problemas trukdo socialiniam bendravimui ir savitarpio supratimui, o tai lemia prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų užsieniečių socialinę atskirtį.
Prie visuomenės stereotipų formavimo prisideda ir žiniasklaidoje pasirodanti neigiama informacija apie kitos tautybės, rasės ar religijos žmones. Įgyvendinat šią sutartį, pirmiausia bus siekiama žurnalistams suteikti kuo daugiau informacijos apie pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir kitus užsieniečius, jų kilmės šalis, kultūrą ir problemas, su kuriomis šie žmonės susiduria Lietuvoje.
Numatyta parengti teorinį kursą apie prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrantų padėtį Lietuvoje, skirtą žurnalistikos specialybės studentams.
Pranešime spaudai pažymima, kad šis projektas yra unikalus, nes buvo sukurtas atsižvelgiant į dabartinę prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų užsieniečių situaciją Lietuvoje. Esant teigiamiems projekto rezultatams, jo modelis bus pasiūlytas kitoms Vidurio Europos, taip pat Baltijos ir Skandinavijos šalims.
Dabar Lietuvoje gyvena apie 400 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, iš kurių daugiau nei 60 procentų yra moterys ir vaikai. Tai yra viena pažeidžiamiausių užsieniečių grupių Lietuvoje.
1997 metais Lietuva ratifikavo 1951 metų Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, įsipareigodama teikti apsaugą ir paramą žmonėms, kurie pabėgo nuo karo, persekiojimų ir žiaurių žmogaus teisių pažeidimų savo šalyse.