Džiaugsmai

Žiūrėdami skaitmeninę televiziją, visuomet žinote, koks kanalas ir kokia laida ar filmas rodomas, kiek liko iki jo pabaigos ir kas bus rodoma vėliau. Be to, galite pasirinkti skirtingų kalbų garso takelius ir titrus. Tiesa, tokią galimybę turi tik mokami tarptautiniai kanalai. Pavyzdžiui, žiūrėdami „Discovery“, galite išsijungti rusišką vertimą. Jei anglų kalba vis dėlto šlubuoja, įsijunkite rusiškus titrus. Visi šie privalumai atrodo nedideli, tačiau dėl jų skaitmeninę televiziją žiūrėti gerokai patogiau ir maloniau.

Liūdesys

Jei vis dar turime seną kineskopinį televizorių, reikės arba pakeisti jį nauju, arba įsigyti skaitmeninį TV priedą (čia tą, kuris meiliai „priedėliu“ vadinamas). Bet kokiu atveju teks iš naujo mokytis naudotis televizoriumi, kas, pavyzdžiui, senjorams gali tapti nemažu iššūkiu. Bet viskas yra įmanoma…

Teigiama, kad skaitmeninė TV rodo kokybiškesnį vaizdą. Iš tiesų tai galima sakyti tik apie mokamus aukštos raiškos (HD) kanalus. Be to, sutrikus ryšiui, skaitmeninės TV vaizdas ar garsas gali trūkčioti arba visai dingti. Kita vertus, galite pamiršti vaizdo triukšmus ir šnypštimus, kurie buvo įprasti žiūrint analoginę TV. Na ir didžiausias trūkumas – tai kaina. Nebesitikėkite už 16 litų matyti 70 kanalų. Bazinis skaitmeninės TV paketas, priklausomai nuo paslaugos teikėjo, kainuos mažiausiai 25 litus. Be to, užsisakytą televiziją galėsite žiūrėti tik viename televizoriuje.

Skaitmeninės TV teikėjo pasirinkimas

Kaip jau minėta, pigiausias variantas žiūrėti skaitmeninę TV – prijungus anteną. Tiesa, tuomet pamirškite didelį kanalų sąrašą ir kalbų bei titrų pasirinkimą. Antras pigus būdas – žiūrėti televiziją kompiuterio ekrane. Ši paslauga vadinama „Web TV“ – ją, pavyzdžiui, savo interneto vartotojams siūlo „Skynet“.

Trečias variantas – užsisakyti kabelinę televiziją. Jei televizorius gali rodyti skaitmeninę TV, užteks į jį įdėti vadinamąjį „Conax“ modulį su kortele, kurį gausime iš televizijos paslaugų teikėjo Jei televizorius senas, arba teikėjo siūlomas „Conax“ modulis jam netinka, teks įsigyti prie televizoriaus statomą priedėlį.

Ketvirtas būdas – vadinamoji IPTV. Nuo kabelinės ji skiriasi tuo, kad ateina ne televizijos, o kompiuterinio tinklo laidu ir siūlo daug papildomų galimybių – pavyzdžiui, nuomotis filmus ir naršyti internetu televizijos ekrane, įsirašyti laidas su galimybe peržiūrėti vėliau ir t.t.. Tam taip pat reikalingas priedėlis, tokią paslaugą siūlo tiek „Teo“, tiek „Skynet“.

Yra ir penktasis būdas – visiškai atsisakyti televizijos. Juk visas norimas laidas, serialus bei filmus galima rasti interneto ir žiūrėti tada, kada norime, be jokių reklamų…