„Jeigu išties norime, kad kitų tautybių Lietuvos piliečiai rinktųsi informaciją iš nacionalinio transliuotojo, manau, LRT interesas būtų sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad informacija būtų prieinama tiek lenkų, tiek rusų kalbomis“, - DELFI sakė Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius.
E. Trusevičiaus nuomone, Lietuvoje apskritai reikėtų daugiau žiniasklaidos gimtosiomis tautinių mažumų kalbomis. Kai tokios žiniasklaidos nėra, pavyzdžiui, rusiškai skaitantys žmonės renkasi kitas, tuo pačiu - Rusijos žiniasklaidos priemones.
„Manau, neturėtume išsigąsti ir bijoti plėsti žiniasklaidos formų gimtosiomis, ypač didžiųjų tautinių mažumų, kalbomis. Visvien vyksta Europos globalizacijos procesas, natūralu, kad informaciją gauname visomis kalbomis. Užsidaryti savo siauroje nišoje nevertėtų, ypač jei mes nenorime būti Europos šalikelė, atsilikusi valstybė“, - kalbėjo E. Trusevičius.
TV tinklelyje įžvelgia valdžios požiūrį į tautinę mažumą
Pašnekovas pastebi, kad bėgant metams valandos trukmės laida lenkų kalba per Lietuvos televiziją (LTV) trumpėjo ir trumpėjo. Šiuo metu antradienio pavakarę per LTV rodomas 15 minučių trukmės „Vilniaus albumas“ – vienintelė Lietuvoje informacinė publicistinė TV laida lenkų kalba.
Kasdien 16.30 val. per LR transliuojama vienintelė Lietuvoje pusvalandinė žinių laida rusų kalba. Nors lenkų Lietuvoje gyvena daugiau, žinių laidos lenkų kalba šalyje nėra.
Dar 2007 m. iš LTV eterio išnyko žinios rusų kalba. Pašnekovas tvirtina, kad laida buvo likviduota dėl dviejų priežasčių. Pirma - Lenkų sąjunga pradėjo kelti klausimą, kodėl rusų žinios kasdien yra, o lenkų – ne.
„Vietoje to, kad padarytų papildomą laidą lenkų kalba, jie nubraukė žinias rusų kalba. Antra, tai lėmė superpatriotų užsispyrimas, kad jokiais būdais necionalinis transliuotojas neturi pataikauti tautinėms mažumoms, kad jie pakankamai integruoti ir gali drąsiai žiūrėti ar klausytis valstybine kalba rodomų laidų“, - sakė E. Trusevičius.
R.Paleckis: kiek bebūtų, visvien bus negana
„Truputį ironizuodamams galiu pasakyti, kad, kiek bebūtų, visvien bus negana. Kalbu ne tik apie lenkų, bet ir kitas tautines mažumas. Kitaip tariant, kiek pamenu, ir ankstesnei LRT vadovybei, ir dabartinei skundžiamasi, primenama, kad skiriama per mažai valandų, kad netinkamas laikas“, - sako LTV direktorius, LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Paleckis.
LTV vadovas priminė, kad programos apimtis ir struktūrą tvirtina LRT taryba. Kadangi pastaruoju metu nesulaukiama laiškų iš tautinių mažumų, R. Paleckis mano, kad situacija juos tenkina. Pašnekovo teigimu, visus kylančius klausimus galima kelti per LRT tarybą.
„Turbūt sunku būtų paneigti, kad tie, kurie moka rusiškai, nebūtinai moka lenkiškai, o kurie moka lenkiškai, tikrai moka rusiškai“, - į klausimą, kodėl per LR transliuojama žinių laida rusų kalba, bet nėra laidos lenkų kalba, atsakė R. Paleckis.
Tuo metu E. Trusevičius aiškina, kad artimiausiu metu iš lenkų pusės specialių iniciatyvų nebus. Permainas jis sieja su naujai rengiamu Tautinių mažumų įstatymo projektu, kuriame tautinėms mažumoms turėtų būti numatyta daugiau eterio laiko.
Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje šalyje lietuvių buvo 83,9 proc., lenkų – 6,6 proc., rusų – 5,4 proc.
DELFI primena, kad „palaikyti kontaktą su lenkų tautine mažuma“ nusprendė Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekvieną darbo dieną planuojama transliuoti užsakomąsias radijo laidas lenkų kalba. Savivaldybė neslepia, kad pagrindinis pretendentas į šį užsakymą – lenkiška radijo stotis „Znad Wilii“.
