Lapkričio 21-ą minima Pasaulinė televizijos diena.
„Kai sako, kai televizija miršta arba greit jos nebus, tai nėra visiškai tiesa dėl dviejų priežasčių: ją palaiko sportas ir, kaip bebūtų keista, visiems įgrisusi politika. Štai kiaurą dieną žiūrėjau tiesioginę transliaciją iš Seimo“, - paprašytas įvardyti šiandieninės TV bruožus, sako S. Valiulis.
Tai, aiškina kritikas, ir yra tiesioginė televizijos paskirtis - per TV matai betarpišką veidų reakciją. Internetas to esą negali pakeisti.
S.Valiulis pastebi, kad kartais verta sugrįžti prie senų dalykų: štai per LTV2 gali išvysti visą televizijos istoriją, kai kurios senos laidos čia įdomesnės už naujai kuriamas.
„Netiesa, kad komercinė televizija visiškai nesidomi publicistika. Bent jau žiniose publicistinio prado yra. Rimtoji publicistika tapo provokacine, ant ribos, kai ir teismai pasipylė, visokie raginimai, diskusijos“, - kalbėjo S. Valiulis. Pasak S. Valiulio, provokacinis metodas ginčytinas tada, kai juo pradedama dirbti nuolat, kai nelieka kitų TV būdų.
„Kas galėjo galvoti, kad lietuviški serialai nurungs meksikietiškus. Ponas Rolandas Skaistgirys jų tiek prikepė - sutikau anądien, pasigyrė jau dirbantis Ukrainoje, Armėnijoje ir Gruzijoje“, - sakė TV kritikas. S.Valiulio manymu, žiūrovams maloniausia, kad seriale vaidina lietuvių aktoriai – tai geras būdas įsidėmėti veidus ir pavardę negalintiems nueiti į teatrą.
S.Valiulis pastebi, kad paįvairėjo per TV rodomi konkursai - į juos įtraukiami vaikai ir jaunimas, mažiau tų, kurie paprasčiausiai nori lįsti į ekraną ir rėkti „aš žvaigždė“.
Pašnekovas skeptiškai žiūri į skundus, kad per TV nieko nerodo. „Tie, kurie sako, kad nėra ko žiūrėti, tiesiog tingi pajunginėti kanalus. Visi įpratę žiūrėti vieną du kanalus ir jie turi mums kutenti padus, juokinti ar skatinti mąstyti. Šiandien taip nebuvo, nebėra ir nebebus“, - kalbėjo S.Valiulis.
Kritiko pastebėjimu, televizijoje nelieka tradicinės didaktinės žurnalistikos – kai sėdi vienas žurnalistas ir moko būrelį žmonių, kaip reikia gyventi. „Bet liko linksmoji. Gal per mažai uolios tiriamosios – žurnalistiniams tyrimams reikia laiko, pinigų, daug drąsos. Tai – ne vienos savaitės darbas, televizija šiais ekonominio sunkmečio laikais nerizikuoja leistis į avantiūras. Lygiai taip pat, kaip neturi korespondentų užsienyje“, - konstatavo pašnekovas.
Pasak S. Valiulio, būtų gerai, jei keletas kanalų savaitgalio vakarais nerodytų to paties. Užtat, jo manymu, gerai pasielgė LTV - kol visi šoka ir dainuoja, nacionalinis kanalas siūlo, pavyzdžiui, puikų filmą apie Editą Piaf.
Visgi keletą dešimtmečių būsimiems žurnalistams Vilniaus universitete dėstęs S. Valiulis TV ekranuose pasigenda naujų veidų. „Keista, bet vis dėlto televizijoje stebiu pasiutišką naujų talentų sumažėjimą – laidų vedėjų, žurnalistų. Kai pažiūriu, kas buvo prieš 15 metų – daugiau kaip pusė veidų tie patys. JAV televizija, kiek žinau, irgi išlaiko senus veidus, bet ten visą laiką ateina ir jaunimo. O pas mus šauniosios reporterės ir reporteriai dirba didelį įdirbį turinčių žvaigždžių naudai“, - kalbėjo TV kritikas.
Valandos prie ekrano
Linos Petraitienės, bendrovės „Sic Gallup media/TNS“ projektų vadovės duomenimis, Baltijos šalyse lietuviai TV žiūri mažiausiai – per parą vienas gyventojas prie TV ekrano vidutiniškai praleidžia 203 minutes – 3,23 val. Šie duomenys gauti įskaičiavus ir TV nežiūrėjusius gyventojus.
Jei skaičiuosime tik TV žiūrinčių asmenų vidurkį, jų žiūrėtas laikas sieks 296 minutes – beveik penkias valandas.
Pasak L. Petraitienės, šie rodikliai artimi Europos vidurkiui. Baltijos valstybėse daugiausia televizorių žiūri estai.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje televizorius turi 1,3 mln. namų ūkių. Kaip teigiama LRTK išleistame leidinyje „Radijas ir televizija Lietuvoje“, mūsų šalyje veikia 51 televizijos transliuotojas, yra transliuojamos 65 televizijos programos.
Analoginiu antžeminiu būdu yra transliuojama 30 programų, skaitmeniniu būdu – 13, palydoviniu – 3 televizijos programos.
Kabelinės bei mikrobangės daugiakanalės televizijos (MDTV) iš viso transliuoja 28 televizijos programas, kurias gali matyti tik šių televizijų abonentai.
Praėjusiais metais pagal televizijoms tekusią auditorijos dalį procentais 23,5 proc. rinkosi TV3, 20,7 proc. - LNK, 12,8 proc. - LTV, 8,1 proc. - BTV, 5,3 proc. - PBK.
