– Kada pirmą kartą įžengėte į televiziją?

– Tai buvo 1992 metais, kai mano draugas pasiūlė užeiti į LTV Kauno redakciją ir pasiūlyti laidą apie fantastinį kiną „Videokaukas“. Tuometis redakcijos vadovas Raimundas Šeštakauskas leido pabandyti. Nuo to laiko ir dirbu LTV. Tik pusantrų metų buvau iš jos pasitraukęs ir perėjęs į tuometę „LitPoliinter“, bet po jos žlugimo sugrįžau.

– „Videokaukas“, „Negali būti“ – tarsi jūsų vizitinės kortelės...

– Dariau tai, kas man patinka. „Videokaukas“ gyvavo bene aštuonis sezonus, o „Negali būti“ – devynis. Itin domėjausi fantastiniu kinu. Tad buvo smagu, kad galėjau skleisti savo žinias. Labiausiai džiaugiausi, kad pavyko sujungti kiną, mokslą ir fantastiką. Buvo metas, kai „Videokaukas“ pagal populiarumą buvo antras po „Dainų dainelės“. Man tai įsimintiniausias projektas. Dar kelerius metus dėsčiau ir studentams, apsigyniau daktaro disertaciją. Tačiau ilgainiui suvokiau, kad geriau vienas darbas, nes geru mokslininku vis tiek netapsiu.

– Buvo sunku atsisveikinti su savo projektais?

– Daug ką pavyko pasakyti, parodyti, o norint tęsti laidą reikia atsinaujinti. Mokslas niekada nebuvo Lietuvos televizijų prioritetas. Tačiau vieno pabaiga yra kito pradžia. Tad metus nekūriau jokios laidos, kad galėčiau pailsėti ir pamąstyti, ko iš tikrųjų noriu.

– Ką tuo metu veikėte?

– Dirbau ir iki šiol dirbu LTV Programų įsigijimo skyriuje. Be to, Mokslų akademijoje koordinuoju Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus, tarp kurių bus ir skirtas mokslui populiarinti. 


– Ir dar sukūrėte dokumentinį filmą „Lietuvio genas“...

– Norėjosi surinkti Lietuvos mokslininkų – geologų, genetikų ir archeologų – sukauptą informaciją apie lietuvių tautą, jos migraciją, parodyti, kaip gamtos įvairovė Lietuvos teritorijoje paveikė kultūrą ir papročius. Dar vienas aspektas – kaip ateityje gydysime ir prognozuosime ligas, nes naudojantis naujausiais medicinos laimėjimais galima daug sužinoti apie tautos praeitį ir ateities kartoms padėti išvengti naujų ligų. Šis bene pirmasis mokslo populiarinimo filmas, sukurtas mūsų šalyje, buvo rodomas Lježo medicinos mokslo filmų festivalyje „ImagéSanté“.

– Žinau, kad dar esate klubo „Trejos devynerios“ prezidentas. Koks tai klubas?

– Tai savotiškas pokštas, nutikęs prieš dvylika metų. Tuo metu su draugais pradėjome ragauti lietuvišką gėrimą „Trejos devynerios“, o paskui susipažinome su Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktoriumi Tauru Meku. Jis pakvietė į muziejų susipažinti su pagal senolių papročius gaminamo gėrimo technologija. Tai tapo puiki proga su draugais susitikti muziejuje ir, degustuojant šį gėrimą, aptarinėti reikalus. 

– Šį sezoną TV ekrane pasirodėte su nauja laida...

– Mane pakvietė tapti naujos šviečiamosios ekologinės laidos „Gamtos kodas“ vedėju. Tai informacinė pramoginė laida, kurios žiūrovai turi galimybę geriau pažinti Lietuvos gamtą ir pasitikrinti savo žinias. Norisi daryti tai, kas nauja, įdomu ir naudinga.

– Ką jums pačiam reiškia gamta?

– Gamta – bene svarbiausias žmogui dalykas. Ji mus suformavo ir suteikia progą atsipalaiduoti. Tik reikia joje gražiai elgtis.

– Ar pats laikote save gamtos žmogumi?

– Aš esu miesto žmogus, gimęs ir augęs Kaune. Man labiau patinka mieste nei toli gamtoje. Tačiau su dideliu malonumu važiuoju į Nidą, lankau draugų sodybas ar tiesiog vaikštinėju parke. 

– Ar auginate kokį nors gyvūną?

– Gyvūno neturiu, bet mėgstu lankytis zoologijos sode, kur tiek daug gyvūnų ir visi įdomūs. Man patinka tinginys ir jo gyvenimo filosofija. Tačiau aš negalėčiau elgtis taip, kaip jis.

– Kiek ilgiausiai galėtumėte sau leisti tingėti?

– Nebandžiau. Tik žinau, jog kartais reikia nieko neveikti, kad išmoktum veikti efektyviau.

– Esate plačių interesų žmogus. Pasakykite, kuri mokslo šaka jums įdomiausia?

– Skaitau žurnalus ir knygas įvairiomis temomis. Tačiau labiausiai mėgstu biomediciną ir dažniausiai prie jos grįžtu. Tai bene sparčiausiai besivystanti mokslo sritis. 

– Esate 48-erių, tačiau atrodote gerokai jaunesnis. Gal jau esate atskleidęs ilgos jaunystės paslaptį?

– Mano jaunatviškumas galbūt nuo silpnoko apšvietimo priklauso. Iš tikrųjų domiuosi tais dalykais. Tai aktuali tema ne tik moterims, bet ir vyrams. Šį dalyką lemia genetiniai veiksniai. Kita vertus, reikia laikytis saikingo gyvenimo principo: kuo saikingiau viską naudosi, tuo ilgiau džiaugsiesi gyvenimu. Kiekvienas turi išmokti racionaliai maitintis, sportuoti, gyventi nesinervindamas, nes juk visos ligos prasideda nuo nervų.

– Jums tai pavyksta?

– Tobuli būna tik filmų herojai. Kai nepavyksta, bandau surasti pusiausvyrą. Keliolika metų užsiėmiau karatė, žaidžiau krepšinį, dabar lankau sporto klubą, žaidžiu lauko tenisą. Žmogus mėgsta treniruoti raumenis, bet dažnai nesirūpina proto higiena. Juk smegenys irgi užsiteršia. Tad svarbu neužmiršti ir meditacijos ar pasivaikščiojimų gamtoje. Tai išvalo smegenis. 

– Į kokius renginius einate su didžiausiu malonumu?

– Man labiausiai patinka kinas, bet su dideliu malonumu einu ir į džiazo koncertus. Mėgstu tikrą gyvą muziką, teatrą ir sportą. 


– Vis dar esate vienišius?

– Esu toks iš prigimties. Toks jau mano gyvenimo būdas, sąmonės struktūra. Tačiau mėgstu žmones ir daug bendrauju. 

– Gimėte Kaune, bet daug laiko praleidžiate Vilniuje. Kuo save laikote?

– Esu kaunietis. Juo ir liksiu. Kaune gimiau, man šis miestas patinka. Ten nuoširdesni žmonės, lėtesnis gyvenimo tempas, galiu psichologiškai atsipalaiduoti. Dauguma mano darbų yra Vilniuje. Kadangi jau dešimtį metų gyvenu tarp Kauno ir Vilniaus, galėčiau save laikyti tipišku dvimiesčio, apie kurį buvo kalbama prieš kelerius metus, piliečiu. 

– Kokių turite ambicijų, susijusių su televizija?

– Man norėtųsi ne tik kalbėti apie mokslo laimėjimus, bet ir pabendrauti su žymiausiais pasaulio mąstytojais ar mokslininkais, pavyzdžiui, Ričardu Dokinsu, išgarsėjusiu mokslą populiarinančiomis knygomis, fiziku Deividu Doiču, žinomu smegenų tyrinėtoju, psichologu Stivenu Pinkeriu ar kosmologu Li Smolinu. Tai būtų vėlyva pokalbių laida, panaši į „Hard Talk“. Deja, tai per daug nerealu.


– Kaip jūs pats tiksliai ir trumpai prisistatytumėte?

– Bendriausia prasme – smalsus žmogus. Negaliu savęs vadinti nei mokslininku, nors ir turiu mokslo laipsnį, nei žurnalistu, nes neturiu žurnalisto diplomo. TV laidų vedėjas? Tačiau tai – tik laikinas užsiėmimas.