Ji teigė, kad su LRT dar bus kalbamasi dėl jos skolų Lietuvos radijo ir televizijos centrui. Tačiau I.Šimonytė teigė matanti ir kitų spręstinų klausimų.
"Tarkime, nereikalingo turto atsisakymas galėtų būti tam tikras palengvinimas pačiai institucijai, kad nereikėtų nešti naštos dėl nereikalingo aptarnavimo", - kalbėjo finansų ministrė.
Ji pripažino, kad LRT turėtų žinoti bent jau minimalų finansavimą, kurį valstybė tikrai skirs jos misijai vykdyti.
"Aš manau, kad to modelio būtina ieškoti. Kitu atveju, mes kiekvienais metais susitiksime Seimo komitetuose ir ginčysimės, ar Vyriausybė nemyli LRT, ar LRT nemyli Vyriausybės", - kalbėjo I.Šimonytė.
Finansų ministrė teigė mananti, kad galbūt valstybė tiesiogiai galėtų apmokėti Lietuvos radijo ir televizijos centrui už LRT programų siuntimo paslaugas. Tuo tarpu siūlymą LRT suteikti teisę skolintis I.Šimonytė vertino atsargiai.
"Manau, kad tą siūlymą galima būtų svarstyti, tačiau institucija turi įsigijusi gana vertingo turto, už kurį jau dabar turi gana didelius įsipareigojimus, tokios teisės suteikimas būtų galbūt rizikingas", - kalbėjo ministrė.
Susikaupus milijoninėms skoloms Lietuvos radijo ir televizijos centrui, LRT taryba nusprendė nuo gegužės 1-osios sutrumpinti programų transliacijas. Taryba teigė ketinanti laukti valdžios sprendimų dėl finansavimo.
Vyriausybė Seimo yra įpareigota ieškoti galimybių rasti lėšų. Su LRT atstovais įpareigoti susitikti ir Finansų ministerijos atstovai.
Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu pareiškė nematantis realių galimybių rasti papildomą finansavimą transliacijas trumpinančiam nacionaliniam transliuotojui.
2010 metams LRT iš biudžeto skirta 35 mln. litų, papildomų pajamų dar planuojama gauti iš komercinės veiklos, patalpų nuomos. LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius yra sakęs, jog siekiant išlaikyti dabartinę transliacijų apimtį šiemet reikėtų papildomai apie 5 mln. litų.