Šis savo ruožtu informavo, jog dėl žurnalistų klausymosi kalčiausi ne pareigūnai, prokurorai ar teisėjai, o įstatymai – esą jie nesudaro sąlygų kontroliuoti operatyvinės veiklos.
„Dabartiniai mechanizmai nesuteikia galimybės visiškai sukontroliuoti operatyvinės veiklos. Mes prie tos nuomonės priėjome kartu su generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju“, - sakė politikas bei pridūrė, kad šiam tikslui bus sukurta darbo grupė, rengsianti teisės aktų pataisas.
Pasak A. Sacharuko, generalinis prokuroras su komisijos nuomone sutinka iš dalies, tačiau, kokios kitos netobulos operatyvinės kontrolės priežastys, parlamentaras nekomentavo.
„Ką mes akcentavome šiandien, tai yra vidinė kontrolė – su tuo sutiko ir prokuroras. Aš tą ir anksčiau minėjau. Toliau yra prokuratūros kontrolė ir teismų kontrolė. Mes atsisėsime su komisija, padarysim išvadas ir pasiūlysim pakeitimus“, - teigė komisijos pirmininkas.
Parlamento komisija tiria galimą žurnalistų pokalbių klausymąsi. Apie tai paskelbė Pilietinės visuomenės instituto direktorius, Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys. Pasak jo, klausomasi tų žurnalistų, kurie viešai kėlė klausimus dėl saugumo pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje.
Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai buvo pavesta išsiaiškinti, ar teisinga viešai paskelbta informacija, kad neteisėtai klausomasi žurnalistų pokalbių.
DELFI primena, kad praeitą kartą komisijos posėdyje lankėsi Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnyj. Į kitą posėdį planuojama kviestis teisėjų atstovus.
D.Kuolio duomenimis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) žurnalistų pokalbių klausymąsi organizavo būtent per A. Mirnyj ir B. Kalainį.
Pasak A. Sacharuko, Šiaulių prokuroro bei generalinio prokuroro A. Valantino atsakymuose komisijai yra „nemažai prieštaravimų“, bet kokio pobūdžio šie prieštaravimai, komisijos pirmininkas neatskleidė.
Anksčiau A. Sacharukas yra pasakojęs, kad norėdami gauti sankciją pasiklausymui operatyvinės veiklos subjektai, pavyzdžiui VSD pareigūnai, kai kuriais atvejais prašymą teismui pateikdavo ne per prokurorus, o tiesiogiai.
Maža to, pagal mūsų šalies įstatymus specialiosios tarnybos dėl sankcijos pasiklausymui gali kreiptis į bet kurį šalies teismą, tad jeigu Vilniaus apygardos teismas leidimo klausytis pokalbių nesuteikia, pareigūnai kreipiasi į Šiaulių, Panevėžio ar kitos apygardos teismą, kol galiausiai leidimą gauna.
Visi išduotų sankcijų nuorašai keliauja į Generalinę prokuratūrą, kuri teoriškai turi atlikti kontrolės funkciją.
