Už tai, kad įstatymas būtų Seime svarstomas, pritarė 26 parlamentarai, 4 balsavo prieš, 9 susilaikė. Opozicija posėdyje nedalydavo, nes jį boikotavo.
Toliau LRT įstatymo pataisos bus svarstomos komitetuose.
Po balsavimo liberalas Petras Auštrevičius apgailestavo, kad tokių jautrų pataisų svarstymui pritarta nedalyvaujant opozicijai. „Manau, kad visi klausimai, susiję su visuomenės informavimu, dalykais, kurie turi tiesioginį ryšį su demokratija, privalo, kad ir kaip kartais atrodytų sudėtinga, sunku ir ilgos procedūros, būti diskutuojami esant ir pozicijai, ir opozicijai“, - teigė P. Auštrevičius.
P.Auštrevičiaus nuomone, su įstatymo svarstymu Seimas paskubėjo. „Reikėjo, matyt, pačiam teikėjui paprašyti šį klausimą atidėti. Iš tikrųjų tai nėra ypatingai skubu, juo labiau, jau dabar visuomenėje yra poliarizacija šiuo klausimu. Tokiu būdu, man atrodo, mes tikrai silpniname demokratijos rūmus Lietuvoje“, - kalbėjo parlamentaras.
Įžvelgia bandymą suvalstybinti, nuversti A. Siaurusevičių ir tarybą
Pagal Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų pateiktas LRT įstatymo pataisas, tarybos nariai būtų skiriami juos teikiančios institucijos kadencijai, tad, pavyzdžiui, išrinktas naujas Seimas skirtų naujus tarybos narius. Be to, tarybos narį delegavusi institucija turėtų teisę jį atšaukti. Įsigaliojus įstatymui dabartinė taryba būtų performuojama.
Šiuo metu taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų, po keturis skiria prezidentas, Seimas, po vieną atstovą - Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Taryba svarstytų LRT generalinio direktoriaus tinkamumą eiti pareigas, jeigu Seimas nepatvirtintų LRT veiklos ataskaitos. Taip pat - jei jis 2 metus nepasiektų tarybos nustatytų LRT veiklos kasmetinių planų įgyvendinimo rezultatų, kurie būtų numatyti sutartyje.
Taip pat LRT administracija būtų įpareigota tarybai teikti visą reikalaujamą informaciją, taip pat ir tokią, kurios turinį sudaro LRT arba trečiųjų asmenų komercinė arba profesinė paslaptis.
Įstatymo pataisomis būtų įtvirtinamas draudimas LRT lėšas, gaunamas iš valstybės biudžeto, naudoti komercinei veiklai, kuria nėra tenkinamas viešasis interesas, o iš LRT veiklos gaunamas pelnas galėtų būti naudojamas tik tokiai veiklai, kuria siekiama tenkinti viešąjį interesą, finansuoti.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2011 metų sausio 1 dienos. LRT būtų įpareigojama nuo šios datos nutraukti iki jų įsigaliojimo sudarytas sutartis dėl reklamos. Taip pat numatoma, kad įsigaliojus įstatymui per tris mėnesius būtų iš naujo formuojama LRT taryba.
DELFI primena, kad LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pataisas yraįvardijęs kaip bandymą LRT suvalstybinti visuomeninį transliuotoją. Tokios pat nuomonės laikosi ir LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, manantis, kad pataisomis bandoma nuversti ne tik A. Siaurusevičių, bet ir pačią tarybą.
„Rimtą susirūpinimą“ dėl Seimui pateiktų LRT įstatymo pataisų, kurios „sutrikdytų LRT veiklą“ ir „neužtikrintų šio transliuotojo kontroliuojančios institucijos nepriklausomumo nuo valstybinių struktūrų“, pareiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).
