- Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) iš LRT siekia prisiteisti daugiau kaip 4,6 mln. Lt, LTV grėsė išjungimas. Kaip tokia situacija susidarė?
- 2008 m. biudžetas buvo apie 90 mln., 2009 m. – 70 mln., 2010 – 45 mln. Tai kaip, sakykite, gyventi, kai per pusantrų metų dvigubai sumažinamos lėšos, plius mažėja reklamos, o visa kita reikia daryti už pusę kainos. Kas tokį stebuklą gali padaryti?
- Tačiau pasak buvusio LRT vadovo ir tarybos pirmininko Valentino Milaknio, LRT taryba galėjo iš anksto pasirengti krizei ir jei krizės akivaizdoje nesugeba pateikti konkretaus taupymo plano, ji turi trauktis dabar, užuot laukusi paskutinės akimirkos ir sprukusi iš „skęstančio laivo“. V. Milakniui nesuprantama, kaip galima būti LRT tarybos nariu, matyti, kaip klimpstama į skolas, ir tylėti, kol areštuojamos sąskaitos.
- Atleiskite, kas sprunka? Aš paklausčiau V. Milaknio, kodėl jis tarybos pirmininku pabuvo tik 10 dienų ir spruko. Tai kas sprunka? Kam kalbėti? Jis gi buvo tarybos narys, buvo išrinktas pirmininku.
Kalbėdamas apie nepasirengimą krizei pirmiausia V. Milaknis nežino - tai jo bendri pamąstymai. Taryba darė, ir antradienį išklausė apie finansinę padėtį ir priemones jai gerinti, nuolat į tai dėmesį kreipia.
Jeigu jums vakar duonos buvo duodama 500 gramų, o šiandien tik 300, kaip jūs jaučiatės?
- Esate sulaukę kritikos ir iš dabartinių tarybos narių. Pasak Artūro Račo, „dabartinė LRT padėtis yra gana sudėtinga ir kelia susirūpinimą, o ligšioliniai LRT administracijos veiksmai reaguojant į besikeičiančią padėtį buvo neadekvatūs, nepakankami ir per daug lėti“. Kodėl LRT taryba leido prie to prieiti?
- Kaip jau sakiau – tiek, kiek skiriama lėšų. O dėl A. Račo, pirmiausia, - ką jis pateikė, kokius siūlymus? 10 žmonių nieko neišmanantys, blogiečiai? O jis vienas išmanantis ir gerietis? Kur jo pateiktas projektas?
Bet kuris tarybos narys gali pareikšti nepasitikėjimą direktoriui, jeigu nurodo priežastis. A. Račas to nedarė. A. Račas turėtų suprasti, kad kažką kritikuojant padorumas reikalauja pasakyti, kad jeigu taip blogai, tai daryti reikia taip ir taip. O kalbėti, kad blogai, blogai, blogai – kiti tegul daro – aš nusiplaunu rankas, konstatuoju ir bėgu į šalį. Taip nei valstybė, nei jokia institucija nevaldoma.
- Kokia dabar LRT finansinė situacija?
- Finansinė situacija sudėtinga, tačiau šie klausimai svarstyti uždaroje posėdžio dalyje, aš neturiu teisės skaičių įvardinti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto LRT dirba – 3 radijo, 3 televizijos programos, interneto tarnyba. Viskas veikia. Nepaisant to, kad lėšų dvigubai mažiau.
- Tačiau kodėl apie nacionalinio transliuotojo skolas negalima žinoti visuomenei – mokesčių mokėtojams?
-Matote, yra komercinė paslaptis ir taip toliau. Jeigu aš žinau jūsų visas skolas būdamas jūsų konkurentas, galiu savo planus pakoreguoti taip, kad jūs visai nuskęstumėte.
- Tačiau ir taryboje yra su konkurencinėmis žiniasklaidos priemonėmis susijusių narių.
- Jie turi būti nešališki. Dėl to svarstome apie konfidencialumo pasirašymą, kad nebūtų taip.
- Pasak tarybos nario Sauliaus Vosyliaus, LRT įstatymo pataisomis siekiama vieno – nuversti generalinį direktorių A. Siaurusevičių. Ar su tuo sutinkate?
-Šis tikslas ne vienintelis. Antras tikslas – kartu nuversti tarybą. Nes kas iš to, jeigu A. Siaurusevičių atleisime? Naują direktorių rinks šita taryba, bus slaptas balsavimas, kas gali garantuoti, kaip aš balsuosiu. Niekas negali garantuoti, kad bus išrinktas tas, kuris reikalingas. Vadinasi, reikia tokios tarybos, kuri rinktų tai, kas reikalinga.
- Ar pasikeitus valančiajai daugumai sulaukėte spaudimo, užuominų apie kurios nors pozicijos palaikymą arba pasiūlymų trauktis?
- Bandė skambinti arba kitu būdu kai kurie Seimo nariai sakyti. Matote, aš to nebijau – neturiu, ką prarasti. Kaip sakė vienas garsus filosofas, tai priklauso nuo žmogaus pažiūrų, įsitikinimų, asmeninių savybių. Aš klausau įstatymo, laikausi principų, gerbiu demokratiją, nepriklausomą žiniasklaidą ir visą laiką taip dirbau. Manęs neišmuš iš šitų pozicijų, tačiau nuvaryti į šalį gali.
- Kas, smaugiant milijoninėms skoloms, LRT laukia toliau? Ar matote grėsmių, kad kai kurie TV kanalai ir radijo stotys gali nutilti?
- Gali, juk už viską reikia mokėti.
- Tačiau valdantieji atremtų, kad krizei nesiruošėte ir netaupėte.
- Tai reikia įrodyti. Taupėme, pasiruošėme, žmonių šiandien LRT dirba mažiau nei direktoriumi dirbant V. Milakniui. Atlyginimai mažinami. 10 metų nebuvo įstatyme numatytos administracinės komisijos – finansų specialistų, kurie teikia savo išvadas, analizę tarybos nariams. Nebuvo, kai LRT vadovavo V. Milaknis, kai tarybos pirmininkas buvo Romas Pakalnis. Viskas buvo tvarkoje?
- Tarybos narys Alvydas Jokūbaitis pastebi, kad LRT nesulaukė intelektualų palaikymo. Kuo tai paaiškintumėte, gal A. Siaurusevičiaus nepopuliarumu po skandalų skydinėje? O gal taryba per daug uždara?
- Įsijunkite internetą prieš dvejus metus – ar ten rasite tarybą? Šiandien internete yra protokolai, darbotvarkės, tarybos nariai, mano telefonas ir visa kita. Tai čia geriau ar blogiau?
- Ar generalinis direktorius turi tarybos pasitikėjimą?
- Dėl pasitikėjimo - nė vienas tarybos narys nepasitikėjimo nereiškė.
- Teikiant LRT įstatymo pataisas Seime, konservatorius Gintaras Songaila prakalbo apie būtinybę LRT tarybą depolitizuoti. Jūs pats esate Socialdemokratų partijos narys, partijos suvažiavime skaitote pranešimus.
- Pranešimus skaitau daug kur. Įstatyme nėra draudžiama būti partijos nariu. Jeigu konservatorius Vytautas Ališauskas, buvęs tarybos pirmininko pavaduotojas, V. Milaknis irgi, manau, konservatorių partijos narys, tai čia viskas tvarkoje?
O jeigu G. Ilgūnas – socialdemokratas, tai jau ne tvarkoje. Kaip tokia logika? Jeigu įstatyme būtų numatyta, kad tarybos narys turėtų būti suspendavęs savo dalyvavimą partinėje veikloje, tada taip.
Tai, kad esu socialdemokratų partijos narys, nebijau, nesigėdiju, nes tai seniausia partija Lietuvoje ir pirmoji savo programoje pasiskelbusi sieksianti Lietuvos nepriklausomybės ir demokratijos.
- LRT įstatymo pataisas taryba, išskyrus A. Račą, pavadino LRT valstybinimu. Ar ne per vėlai reagavote į pataisas, juk jau anksčiau apie šias iniciatyvas kalbėta?
- Taip, buvo kalbėta, tačiau nebuvo daryta. Drumsti vandenį, kol nėra audros... Tik dabar pataisos pradėtos svarstyti. Daug projektų Seime įregistruoja, tačiau jų nepradeda svarstyti.
Kartojasi scenarijus, buvęs prieš 13 metų. Tuomet ypatingos skuos tvarka priimtas įstatymas, niekas nebalsavo prieš. Pagal įstatymą suformavus LRT tarybą, paskelbtas konkursas generaliniam direktoriui.
Konkursas vyksta, tačiau čia įvyksta rinkimai, juos laimi konservatoriai. Tada ypatingos skubos tvarka vakare keičia įstatymą, paleidžia tarybą, kad ji neišrinktų ir nepaskirtų direktoriaus. Sena taryba paleista, paskirta nauja atleido direktorių Vytautą Kvietkauską. Tačiau tuomet V. Kvietkauskas kreipėsi į teismą, teismas į Konstitucinį Teismą, ir KT pripažino V. Kvietkausko paskyrimą teisėtu ir grąžino jį į darbą.
Tai buvo 1996 m. gruodis. Prieš 2000 m. rinkimus konservatoriai vėl pakeitė įstatymą, kad tik visuomeninės organizacijos gali skirti tarybos narius. Bet tai nepasiteisino – po trijų su puse metų jie priėmė naują įstatymą, veikiantį iki dabar.
- Jau minėtas A. Račas tarybą vadina „neveiksnia“ ir mano, kad reikia stiprinti tarybos atsakomybę. Kaip tai vertinate?
- Niekai. Kaip atsakingesnė – ji ir dabar atsakinga. Ko trūksta? A. Račas minėjo, kad tarybai trūksta galių - tų galių užtenka, taryba tvirtina biudžetą, programų tinklelį, gali atleisti direktorių. Ko dar trūksta?
A.Račo teigimas, kad taryba neįgali – atleiskite, tarp tarybos narių – Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus universiteto profesorius, du Nepriklausomybės akto signatarai, du buvę Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkai, vieni žymiausių mūsų žurnalistų. Tai čia yra nieko neišmanantys žmonės? Neįgalūs? Impotentai?
- Tarybą impotentiška išvadino ir iš LRT tarybos pasitraukęs Romas Sakadolskis...
- Kodėl jis nedalyvavo posėdyje? Kadencijos pabaigoje prezidentas Valdas Adamkus, kuris delegavo R. Sakadolskį, pakvietė susitikti tarybą atsisveikinimui. R. Sakadolskis neatėjo. Kaip čia? Jam reikėjo tada atsistatydinti.
- Gal jis turėjo rimtą priežastį neateiti?
- Priežastis tokia – jis norėjo susireikšminti, įtikti naujai prezidentei. Jis nepateikė jokių projektų, jokių siūlymų, trečdalyje posėdžių nedalyvavo, o sako, kad taryba neįgali. Tai, atleiskite, jei taip jo pavyzdžiu būtų kiti sekę, ji būtų įgali?
