Šiandien prie M-1 vairo stovi žuvusį vyrą Hubertą Grušnį pakeitusi Rūta Grušnienė.
- Jubiliejui skirtoje knygoje M-1 vadinate to meto stebuklu. Kodėl?
- Dabar Lietuvoje transliuoja gausybę radijo stočių ir M-1 yra tik viena iš jų. Ir tai atrodo savaime suprantamas dalykas. Prieš 20 metų buvo kitaip. Tuo metu, kai M-1 pradėjo transliuoti, tai buvo tarsi stebuklas, nes transliavo muziką, kurios niekur nebuvo galima išgirsti ir bendravo su klausytojais visiškai kitokiu būdu nei buvo įprasta griežtai cenzūruojamame Lietuvos radijuje. Kas prisimena tą laiką, tikrai su manimi sutiks.
- Deja, tokių instrukcijų neliko. Bet per tuos beveik 17 metų, kai M-1 vadovavo Hubertas, kelias jau buvo pakankamai tvirtai suformuotas. Stengiamės juo ir toliau eiti. Gal tapome šiek tiek drąsesni, labiau matomi (turiu galvoje nevienareikšmiškai vertinamus M-1 personažus Saulėną, Vydą ir kitus). Bet ir toliau stengiamės išlikti linksmi, draugiški, netikėti ir suteikti klausytojams kuo daugiau gerų emocijų.
- Kaip įsivaizduojate radijo eros ateitį apskritai? Ar, kaip jau prognozuota atsiradus televizijai, jis neišnyks? Ar bebus kam radijo klausytis?
- Net neabejoju, kad radijas neišnyks. Tik įgaus kitas formas. Kai technologijos vystosi taip sparčiai, labai sunku pasakyti, koks radijas bus ateityje. Šiuo metu daug kalbama apie skaitmeninę televiziją, o dėl skaitmeninio radijo vis dar nesutariama. Bet visiškai akivaizdu, kad šiais visuotinio skubėjimo ir mobilumo laikais radijas tampa vis aktualesnis ir savo vietą klausytojų gyvenime randa ir ras ateityje.
- Koks M-1 bus antrąjį dvidešimtmetį – gal gros tik muzika, o gal vėl sulauksime daugiau vedėjų kalbų?
- Didelių pasikeitimų bent artimiausiu metu nenumatome, nes toks M-1, kokį dabar girdite, klausytojams patinka. Pagal 2009 m. vasaros-rudens radijo auditorijos tyrimus, M-1 - daugiausiai klausytojų turinti radijo stotis Lietuvoje. Jos klausosi ne tik jaunimas, turime ir daug vyresnės auditorijos.
Šiuo metu M-1 kuria tikrai stipri, ambicinga ir kūrybinga komanda, kuri stengiasi, kad žmogus, beklausantis M-1, bent jau nusišypsotų. O pokyčius paprastai diktuoja gyvenimas. M-1 per 20 metų daug kartų keitėsi, per antrąjį dvidešimtmetį turbūt irgi ne kartą pasikeis.
Žinias teko skaityti ir sėdint ant kelių
Prie M-1 veiklos prisidėjo ir dabartinis DELFI vyr. redaktoriaus pavaduotojas Gytis Oganauskas, tapęs bene jauniausiu žurnalistu. „Pamenu, buvo toks Gytis Oganauskas, žiniukas. Jis pradėjo vaikščioti į M-1, kai jam buvo vos ne šešiolika metų, ir zyzė „nu aš labai noriu, priimkit mane“. Baigėsi tuo, kad Gytis užaugo ir jį iš tikrųjų priėmė, ir jis labai ilgai čia dirbo“.
Taip buvusį kolegą knygoje „M-1. 20 metų“ prisimena buvusi M-1 informacijos tarnybos vadovė, laidų vedėja Rita Miliūtė. Kaip G. Oganauskui pavyko nuo 16 metų rengti M-1 žinias, DELFI klausė paties žurnalisto.
G. Oganauskas pamena, kad M-1 ieškojo žmonių žinių tarnybai. Keltos sąlygos būti ne jaunesniam nei 23 metų, mokėti anglų kalbą ir turėti aukštąjį išsilavinimą. G. Oganauskui tuo metu buvo 16-a, vasarą jis buvo baigęs 10 klasių - nuo vaikystės žurnalistu būti norėjęs G. Oganauskas į radiją parašė laišką.
Po pokalbio tuo metu dar vidurinės moksleivis priimtas mėnesiui pabandymui - versdavo žinias iš „Laisvės radijo“, „Radijo Svoboda“. Po mėnesio praktikos jaunuolį radijas pasiliko – šis ateidavo triskart per savaitę vakarais rengti žinių.
Taip M-1 G. Oganauskas „užtruko“ 6 metus. Per tą laiką teko ir skaityti žinias, ragauti ir reporterio darbo.
„Pirmąkart į eterį išėjau savaitgalį – laidos apie šokių muziką didžėjus nemėgo skaityti žinių. Kartą žinių tekstas atsispausdino be lietuviškų raidžių – sako, tekstą žinai – imk pats ir skaityk. Toks buvo pirmas kartas“, - prisimena žurnalistas.
Linksmą su G. Oganausku susijusį atvejį knygoje mena ir buvęs M-1 žinių tarnybos reporteris, redaktorius Modestas Naudžius: „Beje, kolegai Gyčiui Oganauskui dar juokingiau pasitaikė – dingus elektrai didžiojoje studijoje, jam teko skaityti žinias... sėdint didžėjui ant kelių. Taip va meiliai „susiglaudusius“ stalinės lempos šviesoje juos rado į studiją atskubėjęs elektrikas“.
20 metų linksmai: nuo tarnybinių romanų iki „nesantuokinių dukrų“
Buvę M-1 žmonės prisiminimais dalijasi 20-mečiui skirtoje knygoje.
Buvęs M-1 programų direktorius D. Bučelis knygoje prisipažino studijoje netekęs danties – priekinį dantį išmušė krentančios spintelės durelės.
Per M-1 buvęs radijo laidos „Pakalbėkim“ vedėjas Arūnas Valinskas įsigijo „nesantuokinę dukrą“. A. Valinskas keletu tūkstančių parėmė dirbtinio apvaisinimo procedūrai stokojusią šeimą. Šeima, gavusi pinigų, išvyko į Londoną, antrasis mėginimas buvo sėkmingas ir porai gimė dukra. Dabar mergaitei turėtų būti 13-14 metų.
M-1 A. Valinskui kelia ne tik malonius prisiminimus – tiesioginiame televizijos eteryje, per „Kelias į žvaigždes“ koncertą, jam teko paskelbti, kad žuvo H. Grušnys.
Buvusi „Pakalbėkim“ vedėja Nemira Pumprickaitė darydavo įtaką ir vaikų vardams - į studiją paskambinusi viena moteris prisipažino neseniai gimusią dukrą pavadinusi Nemira – moteris motyvavo, kad laidoje jai labai patiko N. Pumprickaitė.
Radijo studijoje užsimezgė ne viena meilės istorija, dalis jų vėliau peraugo į santuoką. Štai ilgametis laidų vedėjas G. Masalskis oficialiai Astai Stašaitytei pasipiršo eteryje.
M-1 karjerą pradėjo žinoma manekenė, modelių agentūros bendrasavininkė Renata Mikailionytė. Tiesa, radijuje ji ne podiumu vaikščiojo, o dirbo sekretore. Kartą jai teko neveikiant liftui iš 18 aukšto bėgti į 2 a. rankose nešantis skudurus ir kibirus – paskambinęs H. Grušnys pranešė, kad užpylė kabinetą. R. Mikailionytei atbėgus paaiškėjo, kad tai tebuvo pokštas.
Laidas M-1vedęs Andrius Mamontovas kartu su tuomet dar niekam nežinoma dainininke Violeta Riaubiškyte radijuje įrašė pirmąją lietuvišką reklamą.
