„Mano galva, LRT taryba traktuoja savo darbą labai formaliai, tas formalus jos darbo traktavimas manęs netenkina. Supratau, kad toliau nelabai galiu pakeisti nuostatas, kurios vyrauja LRT vadovybės struktūroje. Todėl pagalvojau, kad galbūt laikas ateiti kitam žmogui, kuris galbūt galėtų geriau tai padaryti negu aš galėjau“, - pasitraukimo priežastį žurnalistams įvardijo R. Sakadolskis. Jis aiškino atsistatydinęs ir todėl, kad turi kai kurių kitų darbų, kuriuos nori dirbti, be to, per 3 darbo metus supratęs, kad jo nauda šiai struktūrai ir visam bendram reikalui yra ribota.
„Jei tame danguje sėdi Siaurusevičius ir Ilgūnas, tai atsakymas būtų „taip“, - žurnalistų klausiamas, ar pavargo, nes jo balsas neina į dangų, sakė R. Sakadolskis. Jis aiškino taryboje jutęs, jog beria žirnius į sieną.
„Jeigu matyčiau, kad einama gera linkme, sakyčiau „valio, dirbam“, tačiau manau, kad taip nėra. Yra sustabarėjusi struktūra, iš esmės, drįsčiau sakyti, taryba yra impotentiška, pati pasirenka tokia būti. Nenoriu joje būti, nes kaip tarybos narys atsakau“, - kalbėjo žurnalistas.
R.Sakadolskis prisipažino, kad nuo pat pradžių LRT taryboje jam nepatiko Dariaus Kuolio ir jo laidos „nulinčiavimas“ . Tai, pasak jo, daug ką atskleidė apie LRT vadovybę ir jos generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių. Nuo to laiko, R. Sakadolskio manymu, viskas eina į pakalnę.
Žurnalistas prisiminė ir „tipiškas nešališkas“ laidas, kuriose aptarimas žmogus, kurio nėra. Klabėdamas apie tai R. Sakadolskis užsiminė apie žurnalistus Ritą Miliūtę ir Audrių Matonį.
„Susirenkame kelioms valandoms per mėnesį ir viskas yra gerai. Viskas nėra gerai, aš tą klausimą nuolat keliu ir daugiau nebekelsiu“, - kalbėjo R. Sakadolskis. Pasak jo, būtina spręsti finansavimo klausimą, tačiau valios tai atlikti nėra. Be to, sakė žurnalistas, pačioje taryboje yra žmonių, į laidų tinklelio tvirtinimą žiūrinčių formaliai – daliai užtenka poros minučių.
D.Grybauskaitė apgailestauja
„Prezidentė gali tik apgailestauti, kad R. Sakadolskis palieka šį postą, tačiau jie sutarė, kad ir toliau R. Sakadolskis savo patirtį kiek galės, tiek padės Lietuvos žiniasklaidos erdvėje“, - po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Pasak L. Balsio, prezidentė pripažįsta, kad LRT reikia ir stipresnio finansavimo, ir geresnės organizacijos, ir daugiau supratimo bei vizijų, kokia turėtų būti LRT.
Prezidentė su R. Sakadolskiu taip pat kalbėjosi apie nacionalinio transliuotojo būklę, paskirtį, padėtį, reikšmę ir svarbą šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje, tarybos darbą ir jos formavimo principus.
LRT tarybai šiuo metu vadovauja istorikas, Kovo 11-osios Akto signataras Gediminas Ilgūnas.
LRT tarybai priklauso Alvydas Jokubaitis, Marcelijus Martinaitis, Rimvydas Valatka, Romas Sakadolskis, Saulius Vosylius, Edmundas Ganusauskas, Eglė Pranckūnienė, Auksė Balčytienė, Saulius Drazdauskas, Dainius Radzevičius, Audronė Pitrėnienė.
LRT taryba – aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po 4 tarybos narius skiria prezidentas ir Seimas, po 1 narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
DELFI primena, kad darbą LRT taryboje sulyginusi su vėjo malūnais, iš jospasitraukė amžinatilsį rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Prieš porą metų tarybą paliko Diana Vilytė.
