Radijo programų saugaus eismo tema sukūrimo, parengimo transliuoti ir transliavimo laiko radijo stotyse pirkimui ketinama išleisti daugiau nei 840 tūkst. Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o analogiškoms paslaugoms televizijose pirkti – per 1,5 mln. Lt be PVM. Šviečiamajai reklamai spaudoje planuojama skirti apie 350 tūkst. Lt.
„Valstybės žiniose“ išspausdintose konkurso sąlygose nurodoma, kad pagrindinės pirkimo sutarties kaina bus proporcinga laimėjusio pasiūlymo surinktiems ekonominio naudingumo balams.
Ekonominio naudingumo kriterijus ketinama apskaičiuoti pagal kainą, kurios lyginamasis svoris bus 20, auditorijos dydį bei radijo auditorijos dienos pasiekiamumą, kurių lyginamieji svoriai yra po 40.
Siekiama maksimalios auditorijos
LAKD 2008 m. pirkimų suvestinėje nurodoma, kad pernai informacijos spaudoje konkursą buvo laimėjusi UAB „Virginijaus studija“, darbą atlikusi už 379 tūkst. Lt.
LAKD Eismo saugumo skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Kuznecovas DELFI sakė, kad šiemet saugaus eismo viešinimui radijo ir televizijos stotyse turima dvigubai mažiau lėšų nei ankstesniais metais, todėl greičiausiai nepavyks dirbti su visomis televizijos ir radijo stotimis.
„Mūsų pagrindinis tikslas, kad būtų pasiekta maksimali auditorija ir kad būtų žiūrimumas. Kas iš to, jeigu mes turėsime labai pigiai, bet niekas nematys. Rengiant sąlygas įvertintas televizijų, radijų girdimumas ir žiūrimumas, populiarums ir, be abejo, kaina. Mes galvojome apie tokį variantą ir buvome linkę kainai duoti didelę dalį, bet kai pasižiūrėjome, į ką tai išsirutulios? Gausis taip, kad mažytės radijo ar televizijos stotys, kurios nėra populiarios ir visur pasiekiamos, pasiūlys mažesnės kainas ir laimės, bet jų niekas nematys ir efektas bus atvirkštinis“, – kalbėjo V. Kuznecovas.
Ankstesniais metais, anot jo, galiojo specialus Vyriausybės nutarimas, leidęs paprasčiau vykdyti procedūras, o šiemet jau tenka skelbti konkursą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Šiemet ketvirtus metus rengdama konkursą LAKD skelbia, kad eismo dalyviai bus skatinami naudotis saugos diržais ir vaikų saugos priemonėmis automobiliuose, atšvaitais ir šviesą atspindinčiomis medžiagomis, pėstieji bus informuojami apie saugų eismą gatvėse, keliuose bei pėsčiųjų perėjose. Vyks informacinė kampanija, skatinanti neviršyti saugaus greičio, nesėsti prie vairo neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų, bus propaguojamas nepakantumas tokiems
vairuotojams.
Dažniausiai lemia kaina
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Jakštas DELFI sakė, kad šiuo metu dažniausiai devyniais iš dešimties atvejų pagrindiniu viešojo konkurso rodikliu yra nurodoma kaina, o ekonominio naudingumo kriterijus yra keliskart retesnis.
„Lietuvoje praktiškai dominuoja tik kaina. Retais atvejais taikomas ekonominio naudingumo vertinimas. Apie teisingumą aš nenoriu kalbėti, bet žvelgiant iš biurokratinės pusės tik kaina yra paprasčiausias ir aiškiausias vertinimo kriterijus, dėl kurio galbūt kyla mažiausiai klausimų ir kitokių dalykų“, – sakė jis.
Kita vertus, anot V. Jakšto, paklaustas, kaip geriausiai vykdyti viešuosius pirkimus, jis patariantis prekę ar paslaugą pirkti „kaip sau“.
„Kai perki pats sau, visuomet ne tik kaina lemia, galbūt išskyrus benziną į automobilį“, – kalbėjo pašnekovas.
Rekomenduoja ne mažiau 40
„Anksčiau organizuojant viešuosius pirkimus dažniausia būdavo naudojamas mažiausios kainos kriterijus, dabar vis dažniau – ekonominio naudingumo kriterijus. VPT skatina ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus naudojimą viešuosiuose pirkimuose, kadangi paprastai nusipirkus už mažiausią kainą organizacijos gauna prekių, paslaugų ar darbų „blogiausią kokybę“, – DELFI sakė bendrovės „Viešųjų pirkimų ekspertų grupė“ teisininkė Birutė Kaminskaitė.
Jos teigimu, VPT parengtose rekomendacijose, kurios nėra privalomos, nurodoma, kad perkant sudėtingas intelektinio pobūdžio paslaugas perkančioji organizacija didžiausią lyginamąjį svorį turi suteikti ne kainai, bet kitiems kriterijams, tačiau rekomenduojama, kad kainos lyginamasis svoris nebūtų mažesnis kaip 40.
Perkant įprastas prekes, paslaugas ar darbus, kainos lyginamąjį svorį rekomenduojama nustatyti ne mažesnį kaip 80, tačiau šios rekomendacijos perkančiosioms organizacijoms nėra privalomos.
„Kiekvienu atveju atskirai, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką, sprendžia atskirai, kokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius nustatyti“, – sakė teisininkė.
Reikia remtis planavimu
Žiniasklaidos konsultantas Rytis Juozapavičius, anksčiau vadovavęs „Transparency International“ Lietuvos skyriui, DELFI anksčiau sakė, kad teisingesnis viešojo sektoriaus ir žiniasklaidos bendradarbiavimas turėtų būti paremtas jau seniai reklamos verslo naudojamu planavimu.
„Norint, kad visuomenę pasiektų žinia, reikėtų eiti reklamos agentūrų ir viso reklamos verslo seniai pramintu keliu, kai jie labai tiksliai stengiasi išmatuoti auditorijas. Rengiant viešuosius konkursus mes turėtume labai tiksliai prisirišti prie auditorijų, kurias norime pasiekti“, – tvirtino jis.
R. Juozapavičiaus žodžiais, tikslinės auditorijos turėtų būti pasiekiamos ne per vieną žiniasklaidos priemonę, o per skirtingus jos kanalus. Po to esą vertėtų atlikti sociologinį tyrimą, ar įvykdyta informavimo kampanija buvo sėkminga ir kiek žmonių ji pasiekė.
Pašnekovo duomenimis, vidutinio korupcijos lygio šalyse per viešuosius pirkimus bendruomenė gali prarasti iki trečdalio lėšų, išleidžiamų viešiesiems pirkimams.
DELFI primena, kad LAKD iki teismo nukeliavo dėl viešojo konkurso greičio matuokliams pirkti. Kovo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad kokursas buvo neskaidrus, todėl sandoris su jį laimėjusia bendrove yra neteisėtas ir naikintinas.
O dar 2007 m. į teismą buvo kreiptasi dėl LAKD paskelbto konkurso gaminti atšvaitus ir lankstinukus apie saugų eismą.
