Ketvirtadienį Seimas nusprendė svarstyti tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas. Jas parengė pernai Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo dabar jau buvusi Seimo narė Laima Mogenienė.
„Tikiu, kad šios kadencijos Seime nėra žmonių, kurie serga ksenofobija ar panašiais dalykais“, - pristatydama pataisas vylėsi frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Ona Valiukevičiūtė.
Pagal dabar galiojantį kodekso 170 str., tas, kas viešai žodžiu, raštu ar per visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę arba jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Darbo grupė pasiūlė šiame straipsnyje paminėti ir internetą, kitas viešai prieinamas informacinių technologijų ar ryšių priemones. Be to, siūloma kriminalizuoti įžeidinėjimus, užgauliojimus, kitus viešus įžeidžiančių pažiūrų reiškimo būdus, taip pat ginti etninių grupių atstovus.
Tame pačiame straipsnyje teigiama, jog tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti dėl minėtų motyvų, finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Projekte įrašytas ir grasinimas žmonių grupei ar jai priklausančiam žmogui smurtu asmens ar turto atžvilgiu.
„Tvarkiečių“ atstovui Andriui Mazuroniui kilo klausimas, ką reikėtų laikyti įžeidimu. Jis priminė buvusio Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso pareiškimus, kuriais jis teigė nepritariantis viešiems homoseksualų renginiams. „Buvęs meras pasakė, jog nenori, kad rengtų eitynes. Jei tie žmonės palaikys įžeidimu, ar tiesa, kad buvusį merą pasodintų dvejiems metams į patalpą, kur saulė matyti tik keturkampyje?“ – domėjosi parlamentaras.
Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė pareiškė, kad kartais diskriminuojami jaučiasi žmonės, kurie priklauso „tradicinėms“ visuomenės grupėms, pavyzdžiui, gyvena šeimose. „Visokių nominacijų pristeigiama“, - teigė ji, tačiau pataisą palaikė ir kartu pasiūlė viešai skelbti interneto komentatorių, „apie kurių psichinę būklę galima spręsti“, IP adresus.
Tuo metu konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis pasiūlė uždrausti tyčiotis iš kitų žmonių aprangos ar išvaizdos – tai esą būdinga vaikams ir paaugliams.
Pareigūnai vertina nepakankamai rimtai?
Anot pataisų autorių, Lietuvoje vis dažniau kurstoma prieš kitos tautos, rasės, etninę, netradicinės seksualinės orientacijos, religinę ar kitą žmonių grupę. Taip pat daugėja nusikaltimų, padaromų dėl rasinių, nacionalistinių, antisemitinių, kitų ksenofobinių ar diskriminacinio pobūdžio motyvų.
Didžiausią tokių nusikalstamų veikų dalį esą sudaro šiuolaikinės žiniasklaidos priemonėse padaromi neteisėti veiksmai. Be to, vis dažniau nusikalstama prieš užsienio piliečius ar Lietuvoje gyvenančius kitos rasės, tautybės, etninės kilmės, netradicinės seksualinės orientacijos asmenis.
Tyrimai dėl jų pradedami pagal kitus BK straipsnius, mat 170 str. normos neapima kai kurių akivaizdžiai neapykantą tam tikroms žmonių grupėms kurstančių veiksmų.
Šios nusikalstamos veikos esančios pavojingos ne vien dėl to, kad nukenčia konkretus žmogus. Jos esą pavojingos ir dėl galimų pasekmių visuomenei, dominuojančios lietuvių tautinės grupės ir valstybės tarptautiniam įvaizdžiui.
Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas 2006 m. pasiūlė rekomendacijas Lietuvai, kaip geriau įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Europos Tarybos Komisija kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaitoje apie Lietuvą 2005 m. nurodė, kad būtina tinkamai įgyvendinti antirasistinius įstatymus, sureguliuoti baudžiamuosius įstatymus, imtis kitų priemonių, įskaitant visuomenės informavimą apie diskriminaciją ir būtinumą su ja kovoti.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, padažnėjusias akivaizdžias ir viešas rasizmo, radikalaus nacionalizmo ar neapykantos homoseksualams apraiškas teisėsaugos pareigūnai neretai nuvertina iki mažareikšmių veikų ar administracinių teisės pažeidimų.
Anot pataisos autorių, dabar galiojančios normos minėtais atvejais dažnai numato tik administracines nuobaudas. Tai sudaro galimybę organizuotoms, radikaliu idėjiniu pagrindu veikiančioms organizacijoms, asmenų grupėms ar atskiriems žmonėms išvengti baudžiamosios atsakomybės.
