Sužinoti, kaip dažnai internete minimas Klaipėdos vardas, – nesunku. Tereikia populiariame “Google” paieškos puslapyje įvesti norimą žodį. Po nepilnos sekundės sistema praneša, kad “Klaipėda“ įvairiuose tinklo puslapiuose minima 19 500 kartų. O internete naudojamas analogas lotyniškais rašmenimis “Klaipeda“ sutinkamas dar 105 tūkst. kartų. Ir rusiškai – dar 29 100 nuorodų.
Tačiau tie 153 600 dokumentų apie uostamiestį – tik mažas lašelis, lyginant kad ir su Vilniumi. Apie Lietuvos sostinę “Google“ paieškos sistema siūlo net 630 tūkst. puslapių.
Klaipėdos miestas partneris Karlskrona paminėtas 165 tūkst., Debrecenas – 204 tūkst., o Erfurtas – kiek daugiau nei milijoną kartų. Mogiliovo vardą “Google“ paieškos sistema surado 110 470 puslapių.
Kalbos įvairuoja
Kurdami informacinę visuomenę, į internetą “sulindo“ beveik visi valdininkai. Tiesą sakant, kiek čia jų Klaipėdoje ir tėra – savivaldybė, apskrities viršininko administracija ir vyriausybės atstovas.
Svetainės pavadinimą kurti lengviausia buvo merui – paėmė tik miesto vardą: www.klaipeda.lt. Apskrities valdininkams teko įterpti dar ir “aps“ – www.klaipeda.aps.lt. O štai Vyriausybės atstovas sublizgėjo anglų kalbos žiniomis, jo svetainės adresas – www.klaipedaregion.com. Galbūt tokį nelietuvišką pavadinimą ir anglų kalba kuriamą svetainę įpiršo svetainės bendraautorė Lietuvos vystymo agentūra.
Beje, žinios iš apskrities pateikiamos lietuvių, anglų ir rusų, o savivaldybės svetainėje – dar ir vokiečių kalbomis.
Siūlo klausti paštu
Tačiau kad ir šimtu kalbų svetainės būtų sukurtos, internetas klaipėdiečiams nepadeda spręsti “valdiškuose namuose“ iškilusių problemų. Mat valstybinės įstaigos internetu paslaugų neteikia. Todėl interesantai priversti pėdinti iki biurokratų, stovėti eilėse ir kantriai laukti atsakymo į trumpą klausimą.
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė spaudai Jolanta Braukylienė sakė, jog informacijos iš valstybės įstaigų gavimo tvarką nustato Seimo bei Vyriausybės priimti teisės aktai. “Valdininkai nagrinėja ir atsako tik į tuos laiškus, kurie yra asmens pasirašyti ir savivaldybėje registruoti“, - teigė J.Braukylienė.
“Elektroniniais laiškais patariama, kur žmogui kreiptis, suteikiama informacija. Tačiau norint gauti oficialų atsakymą konkrečiu klausimu, reikia kreiptis raštu“, - sakė atstovė spaudai.
“Elektroniniu paštu interesantams bus atsakyta į bendro pobūdžio klausimus. Oficialių atsakymų internetu kol kas nebus“, - aiškino ir apskrities viršininko administracijos atstovas spaudai Mindaugas Griškevičius.
Skelbiasi pasauliui
Bent kuklutį puslapėlį internete šiandien stengiasi turėti ne tik valdžios ar verslo, bet ir kultūros įstaigos. Angliškai ir lietuviškai skelbiasi Klaipėdos savivaldybės biblioteka, jūrų, laikrodžių, Mažosios Lietuvos istorijos muziejai. Tiesa, pastarasis savo svetainę, matyt, dar tik kuria, nes lankytojus pasitinka tik logotipas ir rėmėjų nuorodos.
Turėtų veikti ir Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos interneto svetainė. Tačiau bent vakar prie jos prisijungti nepavyko. Kaip kad ir telefonu susisiekti su bibliotekos vadovais.
Nesudėtingą lietuvišką svetainę sudėtingais kapitalizmo laikais sukūrė ir Klaipėdos dramos teatras. Nuotraukomis iliustruoti spektaklių aprašymai, būsimų gastrolių ar premjerų grafikai informatyvumu atperka išorinį svetainės kuklumą.
Pasauliniame tinkle rasite ir abiejų Klaipėdos aukštųjų mokyklų, kelių kolegijų, profesinių mokyklų svetaines.
Sena informacija
Naršant po internetą nesunku įsitikinti, kad nemažai uostamiesčio bendrovių turi savo puslapius, kuriuose glausčiau ar plačiau pristatoma gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Tačiau nemažai jų skleidžia pasenusią informaciją, svetainės porą metų tūno užmirštos ir nejudinamos.
UAB “Perdanga” (www.perdanga.lt) savo naujienų skyrelyje iki šiol giriasi 2000 metais laimėjusi “Metų gaminio” prizą. Skaitant svetainės informaciją lyg ir nesinori tikėti, kad šiuo metu įmonėje dirba 204 žmonės, kad bendrovė per parą gali pagaminti 300 kub. metrų betono ir gelžbetonio gaminių, 400 kub. metrų prekinio betono mišinių ar 150 kub. metrų statybinių skiedinių. Gal per tą laiką įmonės galimybės ar produkcija pasikeitė?
Paties greičiausio ir prieinamiausio informacijos kanalo galimybių neišnaudoja bendrovė “Klaipėdos mediena” (www.mediena.lt). Nors interneto svetainėje skleidžiamos informacijos datų nerasime, tačiau spaudoje buvo rašyta, kad bendrovė jau turi naują generalinį direktorių, kad keitėsi bendrovės įstatinis kapitalas. Galima įtarti, kad nuo paskutiniojo jos atnaujinimo “Klaipėdos medienoje” įvyko dar ne vienas esminis pasikeitimas.
Žiūri pro pirštus
Bendrovės “Arsenalas-EHG” interneto svetainė (www.arsenalas.lt) visai suglumino. Net šeši puslapiai čia skelbia apie prekybos nuolaidas įvairioms prekėms. Tačiau pasiteiravus bendrovės biure paaiškėjo, kad visa tai seniai nebegalioja, sutartis su interneto puslapio kūrėjais ir tvarkytojais nutraukta, šiuo metu deramasi su kita firma. Galima priekaištauti vienai turtingiausių Pamario krašto bendrovių “Geonaftai” (www.geonafta.lt).
Nors svetainėje yra pakankamai informacijos lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau naujausiųjų žinių akivaizdžiai trūksta.
Bendrovė “Gargždų mida” (www.mida.lt) skelbia apie savo naujausią gaminį - stogų dangą “Škvalas”. Tačiau ar tai tikrai naujiena, kada ji buvo pradėta gaminti - neaišku.
Padeda verslui
Tarp uostamiesčio bendrovių, nuolat atnaujinančių savo interneto svetaines, pačią puošniausią, matyt, turi Sauliaus Jokužio spaustuvė-leidykla (www.spaustuve.lt).
S.Jokužys, paklaustas, ar interneto svetainė naudinga verslui, neabejodamas atsakė teigiamai. Pasak leidėjo, jie stengiasi nuolat atnaujinti savo informaciją internete, o užsakymų, paklausimų gausa jie patenkinti.
Interneto galimybes palankiai įvertino saugos tarnybos “Argus” (www.argus.lt) biuro vadovė. Senieji puslapiai buvo neįdomūs, nejudrūs, o pernai nuspręsta iš esmės atnaujinti informaciją internete. Šiuo metu “Argus” pateikia išsamią informaciją apie teikiamas paslaugas, naujienas.
Tarp turizmo industrijos firmų išsiskyrė turizmo operatoriaus bendrovė “Poilsis pajūryje” (www.litva.lt), kuri, matyt, į mūsų kraštą vilioja Rusijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių turistus, nes pakankamai daug informacijos pateikia rusų kalba. Operatyvumą liudija faktas: bendrovė kovo 17 dieną parašė apie Klaipėdos piliavietės regeneravimo planus, o dieną prieš tai - apie Palangos kurorto naujienas.
